Alytuje - ekonomikos forumas

 Europa  vis garsiau kalba apie aplinkosaugines problemas. Skubiai priiminėjamos naujos direktyvos plastiko ribojimui. Atsiranda vartotojų judėjimai,  tvarus vartojimas tampa madingas!

Tai – nauja galimybė verslui. Dalyvaukite Alytaus ekonomikos forume ir  sužinosite išsamiai, kokie pokyčiai laukia miestų  ir vartotojų ir kaip juos paversti konkurenciniu pranašumu.

Verslininkai keletą konkrečių idėjų parsineš savo verslui, o ypač – sudalyvavę praktinėse dirbtuvėse, kurias praves Domantas Tracevičius, VŠĮ „Žiedinė ekonomika" vadovas.

Susipažinkite, kas yra žiedinė ekonomika Domanto straipsnyje.

Lietuva – šalis be atliekų: naujos galimybės?

Idėja, kad miestai, verslai ir gyventojai gali būti be atliekų, plinta neįtikėtinu greičiu. Beatliekė ekonomika – arba tiesiog žiedinė ekonomika – žada, kad tie, kas vadovaujasi jos principais, gali tikėtis sulaukti atlygio ir ne tik karmos taškais. Ar šis modelis, kuris sujungtų ekonominę, aplinkosauginę ir socialinę naudą, tinkamas ir Lietuvos ekonomikai?

Žiediškumas yra natūralus, tiesiškumas – žmogaus išradimas

  Visa ko pradžia yra suvokti, kad gyvename ribotų išteklių pasaulyje. Visų pirma, ši užduotis turėtų tekti ekonomikai – būtina iš ribotų išteklių gauti kuo didesnę naudą. Tačiau iš dabartinės gamtos būsenos atrodo, kad vyraujanti ekonominė praktika – ne vadovautis šiuo požiūriu, o pasirinkti sprendimus, kurie atrodo optimalūs tik trumpuoju laikotarpiu, pvz., atliekant metų ketvirčio vertinimus (taip įvertinama absoliuti dauguma didžiausių korporacijų vadovų veiksmų), ar, geriausiu atveju, sprendimus, skirtus 5 metų laikotarpiui, kuomet investicijos buhalterijoje yra priskiriamos ilgalaikiam turtui ir įvyksta dar vienas rinkimų ciklas. Dėl to dauguma rinkoje veikiančių įmonių, žmonių ir valdžios veiksmų yra artimesni tiesiniam „paimk, panaudok, išmesk" mąstymui, kuriuo vadovaujantis sunaudojami milžiniški kiekiai žaliavų bei energijos ir daromas didžiulis neigiamas poveikis gamtai. Remiantis Jungtinių Tautų ir daugybės nepriklausomų mokslininkų rekomendacijomis, taip tęstis nebegali, jeigu norime išlaikyti Žemę tinkamą gyventi ateities kartoms.

  Per šimtmečius žmonijos santykis su gamta ir jos suvokimas keitėsi. Ir gamta turi ko išmokyti – viskas, kas natūralu, vyksta ciklais. Pastebimiausias iš jų – metų laikai, kurie parodo, kad net kažkas labai paprasto kaip lapas, išsprogęs pavasarį ir džiuginęs mus, atidirbęs kaip CO2 siurblys visą vasarą, o rudenį nukritęs, netampa šiukšle – jis tampa mikroorganizmų maistu, o po to – maistu tam pačiam medžiui ir kitiems augalams šalia. Tokie procesai metai iš metų vyksta su visais gyvais organizmais – pradedant mikrobais, baigiant didžiausiais organizmais žemėje – banginiais. Vieno pabaiga yra kažko naujo pradžia.

  Žiedinės ekonomikos modelio principai yra paremti idėja, kad globalioms tiekimo ir vartojimo grandinėms turi būti pasitelkiami atsinaujinantieji ištekliai ir nenaudojama jokių ribotų išteklių. To tikslas – kiek įmanoma ilgiau išlaikyti produktų, komponentų ir galiausiai žaliavų vertę, kad būtų galima juos kuo ilgiau naudoti, pataisyti, atnaujinti ir, blogiausiu atveju, perdirbti. Žiedinėse tiekimo grandinėse nėra vietos atliekoms, jų vietą užima ištekliai, kurie gali būti panaudoti dar ir dar kartą. Remiantis Eurostato duomenimis, 2017 m. vidutinis lietuvis sunaudojo apie 18 tonų žaliavų per metus ir iš jų tik nedidelė dalis grįžo atgal į rinką kaip antrinės medžiagos ar žaliavos. Išspręsti šią problemą –milžiniškas iššūkis.

Kas vyksta žiedinėje ekonomikoje?

  Jeigu gamtoje vykstantys procesai yra žiediniai, galbūt galime juos perkelti ir į Lietuvos ekonomiką? Viskas prasideda nuo vieningos reiškinio koncepcijos ar aiškinimo, kuris leistų kiekvienam rinkos dalyviui – politikui, visuomenei ir verslui – suprasti, ko yra siekiama. Mokslinėje spaudoje sutinkama labai daug įvairiausių žiedinės ekonomikos aiškinimų, bet iš esmės galima išskirti 3 pamatinius jos veikimo principus: 1) medžiagų ciklai, t. y. gaminami produktai yra taisomi ir pergaminami, o naudojamos medžiagos – perdirbamos ir gali saugiai sugrįžti į rinką daugybę kartų, 2) lėtas medžiagų srautas, t. y. gaminamų produktų dizainas leidžia juos ilgai naudoti, atnaujinti bei pataisyti, 3) siauras medžiagų srautas, t. y. didelis žaliavų naudojimo efektyvumas, intensyvus produktų naudojimo lygis bei pasikeitęs vartojimas nuo nuosavybės į paslaugos. Taigi, galime daryti išvadą, kad perėjimą prie žiedinės ekonomikos sudaro bet kokie procesai, leidžiantys išgauti ir sunaudoti mažiau gamtinių išteklių.

  Bet ar turint omenyje mūsų, kaip vartotojų, poreikius tai yra įmanoma? Dabar neįsivaizduojame savo kasdienio gyvenimo be nuolatinių kelionių automobiliu ar lėktuvu, išmaniosios elektronikos naudojimo ir šiltų namų. Kas turėtų būti atsakingas už tai, kad tokia transformacija įvyktų? Valdžia, verslas ar vartotojai?

  Žiedinės ekonomikos tango reikia 3 šokėjų

  Kiekvienos valdžios pagrindinis tikslas turėtų būti gerinti gyventojų gyvenimo sąlygas, nesvarbu, ar tai būtų seniūnija, miestas, šalis ar šalių blokas. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atlikta įvairių žiedinės ekonomikos modeliavimų analize, beveik visos tokios transformacijos leidžia reikšmingai sumažinti neigiamą poveikį gamtai, sukurti papildomų darbo vietų (ypač perdirbimo ir paslaugų sektoriuose) bei padidinti bendrąjį vidaus produktą, tenkantį gyventojui, lyginant su įprastiniu scenarijumi.

  Valdžios organai valdo milžiniškus išteklius ir infrastruktūrą, kurią gali panaudoti žiedinei ekonomikai skatinti. Teisinė bazė leidžia įvairiomis fiskalinėmis priemonėmis padaryti taisymą, dalijimąsi, ekodizainą patrauklų ir kartu uždrausti ar papildomai apmokestinti produktus ir procesus, kurių norime mažiau, – iškastinio kuro deginimą, neperdirbamus produktus, pavojingas medžiagas ir pan. Iš esmės, valdžios vaidmuo būtų sukurti tokias teisines ir fiskalines sąlygas, kad lyginant du produktus – perdirbamą ir neperdirbamą – ekonomiškai būtų gerokai naudingiau produktą gaminti, naudoti, atnaujinti, pataisyti ir perdirbti nei gaminti neperdirbamą produktą.

  Jau beveik 30 metų gyvename sąlygomis, kuomet pagrindinis įmonių vaidmuo – siekti pelno. Ir, kaip matyti iš augančios Lietuvos ekonomikos ir eksporto, potencialas sukurti ir pagaminti įvairiausius net ir užsienyje geidžiamus produktus yra. Tad be jokios abejonės, Lietuvos įmonės ne tik kad prisitaikytų prie besikeičiančių sąlygų (ar tai būtų draudimas tiekti į rinką vienkartinius plastiko gaminius, ar reikalavimas atskirai rinkti maisto ir virtuvės atliekas), bet ir pasitelkdamos savo išradingumą galėtų padėti valdžiai sekti, kas rinkoje yra ne tik ekonomiškai, bet ir aplinkosaugiškai geriausia (pvz., ekodizaino prasme), ir tokiems vietos entuziastams suteikti visas galimybes augti ir konkuruoti su taršesniais konkurentais, kurie, galbūt siekdami pagaminti pigiausius produktus, daro žalą aplinkai. Tuomet išaugtų nauji rinkos čempionai, kurie ir toliau augintų Lietuvos ekonomiką.

  Galiausiai kaip vartotojai, mes nesame tik pasyvūs stebėtojai. Vidutinis Lietuvos gyventojas yra tokioje ekonominėje padėtyje, kad gali sau leisti galvoti ne tik apie saugumą ar išgyvenimą, bet ir apie mus supančią gamtą (Maslow piramidės principas). Valdžia ir įmonės gali mums užtikrinti reikiamą infrastruktūrą, įstatymus ir produktus, bet tik mes patys sprendžiame, kaip gyvename, kaip vartojame, kiek prisidedame prie rūšiavimo ir t. t. Visada galime pasirinkti, kokių ir kokio energinio naudingumo namų apyvokos daiktų norime, keliauti viešuoju transportu ar vieniems automobiliu, kiek džinsų porų mums reikia, ar tikrai reikia tiek daug mėsos ant stalo. Visi šie klausimai sunkūs, bet kartu esminiai, išjudinantys visą mūsų kultūrą. Mūsų vartojimo veiksmai yra didžiausia kliūtis ir tuo pat metu galimybė ilguoju laikotarpiu sukurti žiedinę ekonomiką Lietuvoje.

 Kokiu keliu pasuksime?

 Daugybė šalių jau stengiasi, tiesa – iš lėto, pereiti prie žiedinės ekonomikos ir tapti lyderėmis šioje srityje. Tikiu, kad ir Lietuva gali tapti viena iš šalių, kuri ne tik užtikrina švarią gamtą, ekonominę gyventojų gerovę bei eksportuoja žiedinės ekonomikos produktus bei technologijas po visą pasaulį. Ar pasirinksime tokį kelią labai daug priklauso nuo politinės valios, verslo inovatyvumo bei žmonių savimonės. Renginiai, tokie kaip Alytaus Ekonomikos Forumas, leidžia mums visiems tiek Lietuvos, tiek lygmeniu tą aptarti ir nuspręsti, ar pasinaudosime esančiomis galimybėmis.

Registruokitės į forumąhttp://alytausforumas.lt/registracija/

Registruokitės  į praktines dirbtuveshttp://alytausforumas.lt/registracija-2/

ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Jaunimo parkas
Jau nuo balandžio pradžios vyksta balsavimas už Alytiškių iniciatyvas – išrinksime, kurios iš pateiktų idėjų yra įdomiausios ir bus įgyvendinamos už miesto lėšas. Dvi tarpusavyje nekonkuruojančias, bet viena kitą papildančias iniciatyvas siūloma įgyvendinti Jaunimo parke – grilio zoną arba lauko laipiojimo sienelę.  „Gardus maistas suburia žmones, šeimas ar draugus, o iškylavimas lauke tampa neatsiejama šiltojo sezono dalimi“,– teigia grilio zonos Jaunimo...
Gamta
Gegužės viduryje į Nemuną ties Varviškės kaimu buvo išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“, skirtas kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti. Išpilta 5 tūkst. litrų šio preparato, o dar 1,5 tūkstančius litrų planuojama panaudoti vėliau, nes tokiu būdu Gamtos tyrimų centro rekomendacijomis išsprendžiama mašalų imigracija iš Baltarusijos Respublikos.  „Gegužės–birželio mėnesiais suaktyvėjantys upiniai mašalai kamuoja visą Pietų Lietuvos regioną...
Alytuje europos sportinio ėjimo varžybos
Istorinį Lietuvai lengvosios atletikos renginį vainikavo istorinė sėkmė. 23-ejų lengvaatletė Živilė Vaiciukevičiūtė triumfavo Alytuje vykusiose Europos sportinio ėjimo taurės varžybose, savo rangu prilygstančiomis žemyno čempionatui.  20 km distanciją aistringai žiūrovų palaikoma Viktoro Meškausko auklėtinė įveikė per 1 val. 29 min. 48 sek., pranoko kur kas tituluotesnes konkurentes bei pasidabino auksu.  „Dar sunku patikėti, reikia grįžti namo į kambarį,...
Gamta
Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja: vis labiau šylantys orai budina medieną graužiančius vabzdžius. Ūsuočiai, skaptukai, kinivarpos ir kiti medienos kenkėjai į gyventojų namus, sodybas atkeliauja su namams statyti skirta mediena, malkomis, taip pat mediniais baldais ar meno dirbiniais bei per pravirus langus, duris iš netoliese esančių miškų, parkų, kaimyninių užkrėstų pastatų. Medienos kenkėjai daro žalą ne tik mediniams baldams, menui iš medžio, tačiau...
Alytiškė Vida Laukaitienė
Alytiškei Vida Laukaitienei – 77-eri. Jos rytas prasideda drauge su saulės patekėjimu, mankšta, vaikščiojimu gamtoje 5 km atstumu ir  maudynėmis po atviru dangumi. „Būdama 30-ies jausdavau skausmus stuburo srityje, dažnai užklupdavo reumatinės ligos, kamuodavo įvairūs peršalimai, o dabar visiškai to neliko mano gyvenime,“ – tikino sveikuolė.   Nelaukė, kol praras sveikatą   „Mano mamos sveikata sustreikavo nuo 50 metų, teko ją, sunkiai sergančią, slaugyti....
Sidabrinė linija
Senyvo amžiaus žmonių skaičius mūsų šalyje nuolat auga. Iš daugiau nei pusės milijono Lietuvoje gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių kas trečias yra vienišas. Be abejo, kiekvienas iš mūsų yra pastebėjęs bent vieną tokį senjorą ilgesingu žvilgsniu žvelgiantį pro langą ar nuo ryto iki vakaro sėdintį prie daugiabučio laiptinės. Ar tikrai mūsų visuomenėje nebėra vietos ilgą gyvenimą nugyvenusiam, daugybę prasmingų darbų nudirbusiam ir sukūrusiam žmogui? Ar norma...
išskirtinė Muziejaus nakties programa
Gegužės 18 diena jau čia pat. Daugybė renginių ir didžiulis pasirinkimas, tačiau muziejininkai parengė išskirtinę Muziejaus nakties programą. Lankytojus Anzelmo Matučio memorialiniame muziejuje 17 val. 30 min. pasitiks Jotvingių gimnazijos dramos studija „Taškas" su spektakliu „Vasarvidžio nakties sapnas" pagal V. Šekspyrą. Vėliau šurmulys persikels į Alytaus kraštotyros muziejų, kur muziejininkai parengė daugybę įvairios veiklos skirtingo amžiaus lankytoj...
žemės mokestis didės iki 10 kartų.
Jau keletą metų Alytuje iki birželio 10 d., pagal galiojančias miesto tvarkos taisykles, turi būti nušienauti bendrijoms, privatiems asmenims ir įmonėms priklausantys sklypai. Tačiau jeigu sklypų savininkai nesusitvarkys savo teritorijų, tuomet jiems žemės mokestis didės iki 10 kartų.  Užžėlę plotai ne tik nepuošia miesto, bet taip pat juose sėjasi ir piktžolės, jų sėklos keliauja į gretimus sklypus. Todėl sklypas, kuriame galima rasti statybinių atliekų a...
Karas panašus į sportą
„Karas panašus į sportą. Pasaulio istorijoje yra daug atvejų, kai mažesnės komplektacijos kariuomenė įveikė didesnę. Karas yra menas. Jame galioja tarpusavio nuotaika, patirtis, „chemija“, vadyba ir t. t.“, – teigė sporto komentatorius, TV laidų vedėjas, istorikas, rašytojas, proto kovų organizatorius ir vedėjas Robertas Petrauskas, lankydamasis Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Čia jis viešėjo rašytojo amplua, mat skaitytojų „teismui“ atvežė „Barbaro...