Kuo skiriasi vaikai gimę nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų?

Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.  

Svarbi aplinkos įtaka

Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vyr. mokslo darbuotoja, dr. Sigita Kraniauskienė aiškina, kad Vakaruose po II pasaulinio karo gimę žmonės vadinami kūdikių bumo karta, o Lietuvoje tokios kartos nėra, nes vaikų gimstamumo rodiklius ir kitus visuomenės raidos procesus pakoregavo sovietinės represijos ir ši karta įpratai vadinama pokario karta. Ji išskiria gimusius 1910-1922 m. laikotarpiu ir vadina juos pirmosios Lietuvos nepriklausomybės karta, o XX a. paskutinįjį dešimtmetį gimę žmonės, laikomi atgautos Lietuvos nepriklausomybės karta.

Pasak jos, tarp pirmosios Lietuvos nepriklausomybės ir atgautos Lietuvos nepriklausomybės kartos yra nemažai panašumų, nes abiejų kartų žmonių gyvenimai susiję su politinės situacijos pasikeitimu – jie gimė tuomet, kai buvo atkurta naujoji Lietuva.

„Jų socializacijoje yra panašumų, nes šių kartų atstovai labiau veikiami ne perduodamo šeimos gyvenimo būdo ar tradicijų, bet jų kartos aplinkos: draugų, bendraamžių, brolių, seserų. Taip atsitiko, nes jų tėvai buvo jau kitos santvarkos ir realybės „žinovai“, tad jų patirtis dabartinėje naujoje tvarkoje ne visada buvo aktuali, suprantama ir panaudojama“,  – aiškina S. Kraniauskienė.

Anot jos, pirmajai kartai labai svarbus informacinis kanalas buvo švietimas, pavyzdžiui, mokyklos.

„Ši karta buvo pirmoji, kuri patyrė Lietuvoje įvedamą privalomą vaikų švietimą, nes iki tol, kaip sakė istorikas Saulius Kaubrys, „Lietuva buvo Europos švietimo sistemos paraštėse“. Taigi mokykla šiems vaikams buvo kas kita – ji iš tikrųjų buvo autoritetas ir „langas į pasaulį“. Atgautos Lietuvos nepriklausomybės karta žinias apie pasaulį gauna jau per daugybę kitų kanalų ir jos yra žymiai prieštaringesnės, nei tos, kurias gaudavo pirmoji karta“, – teigia pašnekovė.

Dešimtmečiai, sukūrę Lietuvą

Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė renka ir tyrinėja istorinę medžiagą apie įvairias studentų kartas. Ji pastebi, kad pirmosios Lietuvos nepriklausomybės karta buvo pilietiškai ir visuomeniškai aktyvesnė.

„Tarpukario laikotarpiu užaugusi karta buvo labiau visuomeniška, būrėsi į stiprias organizacijas. Juk vien pirmajame Lietuvos universitete veikė apie 140 studentų korporacijų, kurios ne tik padėdavo naujai įstojusiems studentams, bet ir turėjo nuolatinių tikslų prisidėti prie valstybės kūrimo ir klestėjimo“, – sako dr. A. Veilentienė.

Ji pateikia pavyzdį, apie 1932 m. įsteigtą Technikų ateitininkų korporaciją „Grandis“, kuriai vadovavo vos 24-erių Adolfas Domaševičius – Damušis, kuris stengėsi pakelti Lietuvos ekonomiką.

„Prioritetinis jo uždavinys tuo metu buvo mūrinės Lietuvos idėjos įgyvendinimas. A. Damušis turėjo imtis lietuviško cemento gamybos, o jo bendraminčiai Jonas Boruta bei Juozas Prapuolenis – plytinių statybos ir panašių darbų. J. Damušiui pavyko įgyvendinti savo svajonę – Akmenė iki šiol gamina cementą pagal A. Damušio formulę. Panašios organizacijos veikė ir energetikos, medicinos bei daugelyje kitų sričių“, – dalijasi KTU muziejaus vadovė.

Norint rezultato, reikia burtis į organizacijas

Dr. A. Veilentienė išskiria, kad šiuolaikinė – atgautos Lietuvos nepriklausomybės karta yra individualistų karta.

„Gimusieji po 1990-ųjų metų yra patriotiški žmonės, tačiau, kad pasiektų daugiau, jiems reikėtų susiburti į stipresnius vienetus, kur ne tik įgytų papildomos galios dirbdami kaip komanda, bet ir išsigrynintų sąvokas: kas gi yra tas pilietiškumas? Kodėl ir ką mes darome? Jau kelerius metus esu vienos Kauno pilietinės iniciatyvos vertinimo narė. Pastebėjau, kad žmonės neatskiria, ar tai yra socialinė ar pilietinė iniciatyva. Pavyzdžiui, kai kurie pretenduoja su tokiomis iniciatyvomis kaip senelių namų lankymas. Labai gražu, bet tai yra socialinė iniciatyva. Kiti pristato projektus, susijusius su istorijos pamokomis, bet tai jau  –  edukacinė iniciatyva. O juk į Lietuvą galima pažvelgti dar plačiau“, – svarsto dr. A. Veilentienė.

Vienas iš šiandien vykstančių pilietinių iniciatyvų pavyzdys – nacionaliniai pilietiško jaunimo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“, pristatantys pilietines jaunimo iniciatyvas, kurie prisideda prie savo aplinkos pokyčių.

Vertybės išlieka ilgam

Pasak KTU muziejaus vadovės, daugeliui šiuolaikinių organizacijų trūksta išliekamosios vertės – viskas yra tartum laikinas gerų idėjų blykstelėjimas.

„Įkvėpimo galima ieškoti toje pačioje pirmosios Lietuvos nepriklausomybėkartoje: tarpukario korporacijų nariai savo idėjomis tikėjo taip tvirtai, kad su jomis pavyko atsilaikyti net okupacijos metais, dalyvaujant antinacinėje ir antisovietinėje rezistencijoje. Pavyzdžiui, A. Damušis buvo vienas iš 1941 m. birželio sukilimo Kaune vadovų,  aktyviai dalyvavusių antinaciniame pasipriešinime. Jis buvo vienas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto organizatorių. Ar tarpukario kartos vertybės išgyveno iki šiandien? Juk iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“, – Lietuvos himno žodžius cituodama pokalbį apibendrina dr. A. Veileintienė.

Kaip atgautos Lietuvos nepriklausomybės kartai sekasi kurti geresnę Lietuvą, galite pamatyti pilietiško jaunimo apdovanojimų internetiniame puslapyje www.tevynemusu.lt

Lietuva Nepriklausomybė Tyrimas Kartų skirtumai Liberalumas Socializacija Švietimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvairios
Pastaraisiais mėnesiais šiek tiek sulėtėjus nekilnojamojo turto (NT) sandorių augimo tempams, visą sandorių rinką į priekį tempia žemės sklypai. Tokias tendencijas pastebi sukauptus NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras. Preliminariais duomenimis, šiemet per sausio-spalio mėnesius visoje Lietuvoje pirkimo-pardavimo sandoriais iš viso parduota beveik 110 tūkst. NT objektų, arba 5 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai per...
Sūduvos girios
Lapkričio 13 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) vyks knygos „Sūduvos girios“ (Sūduvos girių ir miškų ūkio istorinė apžvalga) pristatymas bei susitikimas su jos autoriais: miškininku Algirdu Bruku, prof. Romualdu Deltuvu ir dr. Romualdu Mankumi.  Knyga „Sūduvos girios“ apima dabartinės Lietuvos kairiojo Nemuno kranto teritorijoje (literatūriniuose šaltiniuose įvardijamoje kaip Sūduva, Suvalkija arba Užnemunė) augusių miš...
Dzūkų kalendorus 2020
Metų pradžioje nenuilstančiam kultūros darbininkui Juozui Žitkauskui švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius spaudė dešinę įteikdamas Vaikų literatūros premiją už skaitymo skatinimą ir literatūros populiarinimo veiklą. Visai neseniai, spalio 18 d., jam įteikta lietuviškų kalendorių pradininko Lauryno Ivinskio premija už geriausią 2019 metų kalendorių.  Neslepiantis savo priklausomybės nuo kalendorių Juozas Žitkauskas visiems dzūkams paren...
Dvi kartos traukinyje
Į Dzūkijos sostinę ir vėl užsuko menamas traukinys, atgabenęs literatūrą ir muziką. Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko trečiasis renginys iš ciklo „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“. Alytiškiai klausėsi pašnekesių apie prozą, gvildeno gyvenimiškus kuriozus ir lakdino vaizduotę ten, kur spontaniškai pasisukdavo pokalbis.  Į šią minčių kelionę pakvietė dvi žavios improvizuoto traukinio pakeleivės: prozininkė, eseistė Giedra Radvilavičiūtė ir filosofė,...
Įvairios
Nuo lapkričio 1-osios vairuotojai Lietuvoje turėtų atsižvelgti į eismo pasikeitimus: įsigalioja nauji šviesoforų signalų deriniai, mažėja maksimalus keliuose leistinas greitis, iki lapkričio 10 d. automobilių padangas reikės pakeisti į žiemines. Atsižvelgdama į eismo mieste kitimo tendencijas ir sparčiai diegiamą prie eismo srautų prisitaikantį jutiklinį šviesoforų valdymą, Susisiekimo ministerija atnaujino Kelių eismo taisykles ir Kelių šviesoforų įrengim...
Įvykiai
Visų Šventųjų išvakarėse, spalio 30 d., jau trečius metus iš eilės Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos įmonių darbuotojai uždegė žvakutes - tokiu būdu reikšdami pagarbą tiems, kuriuos palydėjo į amžino poilsio vietą, taip pat kurių kapų niekas nelanko. Net dešimtyje skirtingų Lietuvos vietų nušvito žvakučių liepsnelės, išdėliotos M raidės forma. Atminimo žvakelės degs iki lapkričio 2-osios. „M raidė – tai mūsų akcijos „Memoria“ simbolis. Pats žodis, i...
Tiesioginė transliacija
Šiandien Alytaus miesto savivaldybėje, miesto savivaldybės 9-osios tarybos 6-asis posėdis.
Alytaus miesto mero patarėja
Alytaus miesto mero patarėja komunikacijai tapo alytiškė Agnė Čeplinskienė. Iki šiol ji 7 metus dirbo TV3 televizijos žinių žurnaliste.„Po pirmo pokalbio supratau, kad tai – ne eilinis žmogus, išsilavinęs, puikiai išmano savo darbą. Maža to, myli savo miestą, mato jame perspektyvą. Tokius žmones aš vertinu ir gerbiu. Labai džiaugiuosi, kad galų gale Agnė sutiko dirbti mano komandoje“, - sakė meras N.Cesiulis.  A.Čeplinskienė merui patarinės komunikacijos i...
Aplinkos tvarkymo konkursas
Alytaus miesto savivaldybė tradiciškai organizavo aplinkos tvarkymo konkursą, kurio metu išrinkti ir apdovanoti gražiausiai aplinkas prižiūrintys gyventojai. Buvo aplankytos skirtingos Alytaus miesto įmonės ir įstaigos, individualūs namai, daugiabučių namų bendrijos ir stebėta, kaip yra tvarkoma aplinka, prižiūrimos vietos, matomos kiekvienam miesto gyventojui ir svečiui. Konkurso nugalėtojai apdovanoti UAB „Lankava“ dovanų čekiais, gėlėmis ir „Alytus-Myli...