Kuo skiriasi vaikai gimę nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų?

Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.  

Svarbi aplinkos įtaka

Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vyr. mokslo darbuotoja, dr. Sigita Kraniauskienė aiškina, kad Vakaruose po II pasaulinio karo gimę žmonės vadinami kūdikių bumo karta, o Lietuvoje tokios kartos nėra, nes vaikų gimstamumo rodiklius ir kitus visuomenės raidos procesus pakoregavo sovietinės represijos ir ši karta įpratai vadinama pokario karta. Ji išskiria gimusius 1910-1922 m. laikotarpiu ir vadina juos pirmosios Lietuvos nepriklausomybės karta, o XX a. paskutinįjį dešimtmetį gimę žmonės, laikomi atgautos Lietuvos nepriklausomybės karta.

Pasak jos, tarp pirmosios Lietuvos nepriklausomybės ir atgautos Lietuvos nepriklausomybės kartos yra nemažai panašumų, nes abiejų kartų žmonių gyvenimai susiję su politinės situacijos pasikeitimu – jie gimė tuomet, kai buvo atkurta naujoji Lietuva.

„Jų socializacijoje yra panašumų, nes šių kartų atstovai labiau veikiami ne perduodamo šeimos gyvenimo būdo ar tradicijų, bet jų kartos aplinkos: draugų, bendraamžių, brolių, seserų. Taip atsitiko, nes jų tėvai buvo jau kitos santvarkos ir realybės „žinovai“, tad jų patirtis dabartinėje naujoje tvarkoje ne visada buvo aktuali, suprantama ir panaudojama“,  – aiškina S. Kraniauskienė.

Anot jos, pirmajai kartai labai svarbus informacinis kanalas buvo švietimas, pavyzdžiui, mokyklos.

„Ši karta buvo pirmoji, kuri patyrė Lietuvoje įvedamą privalomą vaikų švietimą, nes iki tol, kaip sakė istorikas Saulius Kaubrys, „Lietuva buvo Europos švietimo sistemos paraštėse“. Taigi mokykla šiems vaikams buvo kas kita – ji iš tikrųjų buvo autoritetas ir „langas į pasaulį“. Atgautos Lietuvos nepriklausomybės karta žinias apie pasaulį gauna jau per daugybę kitų kanalų ir jos yra žymiai prieštaringesnės, nei tos, kurias gaudavo pirmoji karta“, – teigia pašnekovė.

Dešimtmečiai, sukūrę Lietuvą

Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė renka ir tyrinėja istorinę medžiagą apie įvairias studentų kartas. Ji pastebi, kad pirmosios Lietuvos nepriklausomybės karta buvo pilietiškai ir visuomeniškai aktyvesnė.

„Tarpukario laikotarpiu užaugusi karta buvo labiau visuomeniška, būrėsi į stiprias organizacijas. Juk vien pirmajame Lietuvos universitete veikė apie 140 studentų korporacijų, kurios ne tik padėdavo naujai įstojusiems studentams, bet ir turėjo nuolatinių tikslų prisidėti prie valstybės kūrimo ir klestėjimo“, – sako dr. A. Veilentienė.

Ji pateikia pavyzdį, apie 1932 m. įsteigtą Technikų ateitininkų korporaciją „Grandis“, kuriai vadovavo vos 24-erių Adolfas Domaševičius – Damušis, kuris stengėsi pakelti Lietuvos ekonomiką.

„Prioritetinis jo uždavinys tuo metu buvo mūrinės Lietuvos idėjos įgyvendinimas. A. Damušis turėjo imtis lietuviško cemento gamybos, o jo bendraminčiai Jonas Boruta bei Juozas Prapuolenis – plytinių statybos ir panašių darbų. J. Damušiui pavyko įgyvendinti savo svajonę – Akmenė iki šiol gamina cementą pagal A. Damušio formulę. Panašios organizacijos veikė ir energetikos, medicinos bei daugelyje kitų sričių“, – dalijasi KTU muziejaus vadovė.

Norint rezultato, reikia burtis į organizacijas

Dr. A. Veilentienė išskiria, kad šiuolaikinė – atgautos Lietuvos nepriklausomybės karta yra individualistų karta.

„Gimusieji po 1990-ųjų metų yra patriotiški žmonės, tačiau, kad pasiektų daugiau, jiems reikėtų susiburti į stipresnius vienetus, kur ne tik įgytų papildomos galios dirbdami kaip komanda, bet ir išsigrynintų sąvokas: kas gi yra tas pilietiškumas? Kodėl ir ką mes darome? Jau kelerius metus esu vienos Kauno pilietinės iniciatyvos vertinimo narė. Pastebėjau, kad žmonės neatskiria, ar tai yra socialinė ar pilietinė iniciatyva. Pavyzdžiui, kai kurie pretenduoja su tokiomis iniciatyvomis kaip senelių namų lankymas. Labai gražu, bet tai yra socialinė iniciatyva. Kiti pristato projektus, susijusius su istorijos pamokomis, bet tai jau  –  edukacinė iniciatyva. O juk į Lietuvą galima pažvelgti dar plačiau“, – svarsto dr. A. Veilentienė.

Vienas iš šiandien vykstančių pilietinių iniciatyvų pavyzdys – nacionaliniai pilietiško jaunimo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“, pristatantys pilietines jaunimo iniciatyvas, kurie prisideda prie savo aplinkos pokyčių.

Vertybės išlieka ilgam

Pasak KTU muziejaus vadovės, daugeliui šiuolaikinių organizacijų trūksta išliekamosios vertės – viskas yra tartum laikinas gerų idėjų blykstelėjimas.

„Įkvėpimo galima ieškoti toje pačioje pirmosios Lietuvos nepriklausomybėkartoje: tarpukario korporacijų nariai savo idėjomis tikėjo taip tvirtai, kad su jomis pavyko atsilaikyti net okupacijos metais, dalyvaujant antinacinėje ir antisovietinėje rezistencijoje. Pavyzdžiui, A. Damušis buvo vienas iš 1941 m. birželio sukilimo Kaune vadovų,  aktyviai dalyvavusių antinaciniame pasipriešinime. Jis buvo vienas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto organizatorių. Ar tarpukario kartos vertybės išgyveno iki šiandien? Juk iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“, – Lietuvos himno žodžius cituodama pokalbį apibendrina dr. A. Veileintienė.

Kaip atgautos Lietuvos nepriklausomybės kartai sekasi kurti geresnę Lietuvą, galite pamatyti pilietiško jaunimo apdovanojimų internetiniame puslapyje www.tevynemusu.lt

Lietuva Nepriklausomybė Tyrimas Kartų skirtumai Liberalumas Socializacija Švietimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Zenono Bulgakovo tapybos darbų paroda
Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje atidaryta Alytaus miesto gimtadieniui dedikuota alytiškio fotomenininko, mūsų miesto Garbės piliečio Zenono Bulgakovo tapybos darbų paroda „Ištapytas Zenono Bulgakovo pasaulis“. Visu savo gyvenimu ir kūryba rodantis ištikimybę Alytui Zenonas Bulgakovas intriguoja tiek dokumentišku tikslumu, tiek gebėjimu keistis, eksperimentuoti ar netikėtai blykstelėti humoru.  Šioje, jau devintojoje, autorinėje parodoje – iš savo fot...
PROGRAMA
Alytaus miesto gimtadienio šventės programa Birželio 14 d., penktadienį, Teatro amfiteatro scena (Rotušės a.): 17.20 val. Šventinės eisenos „Per pačią miesto širdį” vainikavimas Didžioji scena Dainų slėnyje: 14 val. Alytaus mokyklų ir gimnazijų mokinių šventė „90-ieji...Rytoj pamokų nėra” 19.30 val. Koncertas „Jeigu gimei alytiškiu” (Alytaus himnui – 20 metų): 19.40 val. Šokių studija „Aušrinė” 20.10 val. „Jazz do it” 20.40 val. „Movo” 21.30 val. „Nojus ba...
NEGALIMA STATYTI AUTOMOBILIŲ
Vilniaus, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryža sužymėta geltonais kvadratais. Savivaldybės saugaus eismo komisija, kartu su policija stebėjusi situaciją sankryžoje gyvai, tokį sprendimą priėmė dėl piko valandomis ir ypač rudenį minėtoje vietoje susidarančių kamščių.  Pagal kelių eismo taisykles geltonomis linijomis pažymėtas plotas važiuojamųjų dalių sankirtoje žymi vietą, į kurią įvažiuoti draudžiama, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų va...
Veidai
Aktorė Jūratė Vilūnaitė jau daugiau kaip dvidešimt penkerius metus yra Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupės narė. Tai – ne vien talentinga aktorė, bet išsiskirianti ypatingomis savybėmis, dėl kurių kviečiama į pačių įvairiausių režisierių spektaklius. Pagrindinė savybė – profesionalus požiūris į savo darbą. Jūratė yra vaidinusi Jono Vaitkaus („Markizė de Sad“, „Sapnas“, „Madam Bovari“, „Visuomenės priešas“), Irenos Bučienės („Šykštuolis“), Gintaro Va...
Reklaminiai straipsniai
„Aplinkosaugos servisas“ UAB yra buitinių nuotekų valymo įrenginių įgalioti TRAIDENIS UAB pardavėjai ir montuotojai pradeda prekybą internetu naujoje platformoje „nv-valymo-irenginiai.lt“. Lietuvoje veikianti internetinė parduotuvė apjungia didžiąją dalį nuotekų valymo įrenginių gamintojo TRAIDENIS asortimento, skirto individualiųjų gyvenamųjų namų buitinėms nuotekoms valyti. E - parduotuvėje galima nusipirkti ne tik valymo įrenginių komplektus, bet ir ats...
Alytus-Myliu
Alytus jau keletą metų atvykstančius ir grįžtančius pasitinka tik su kelio ženklu „Alytus“, tačiau daugelis pasigenda miesto ribą žyminčių vartų – jie įprasmintų atvykimą į Dzūkijos sostinę. Todėl iniciatyvus alytiškis Artūras Lavrėnovas, dalyvaudamas Alytiškių iniciatyvų projekte, siūlo pakeisti situaciją ir įrengti daugelio jau pamėgto ir miestą reprezentuojančio ženklo „Alytus-Myliu“ miesto vartus.  „Besikeičiantis Alytus siekia draugauti su miesto sveč...
Įvairios
Griežtos oro linijų bagažo taisyklės keleivius įpareigoja atidžiai pakuoti krepšius. Neretai į orlaivio vidų be papildomų mokesčių leidžiama pasiimti tik vieną bagažo vienetą. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad daugeliu atvejų oro linijų bendrovės leidžia su savimi pasiimti vieną „Duty Free“ pirkinių maišelį. „Jei įsigijote kelionės bilietą, kuriame nurodoma, kad galite skristi tik su rankiniu bagažu, derėtų atkreipti dėmesį į tokio bilieto aprašą b...
Dailidės ežerėliai
Mažosios ir Didžiosios Dailidės paplūdimiuose birželio 1-jąją dieną darbą pradėjo Alytaus sporto ir rekreacijos centro gelbėtojai. Jie dirbs kiekvieną dieną nuo 11 iki 19 val.   Dailidės ežerėliai – pamėgta gyventojų laisvalaikio vieta. Čia galima pramogauti vandenlenčių parke, naudotis treniruokliais, vaikų žaidimų aikštelėmis ar poilsio zonomis. O vasariški orai prie vandens telkinių atvilioja vis daugiau poilsiautojų, kurie ne tik mėgaujasi saulės vonio...
Laisvalaikis
Vilniaus Televizijos bokštas yra ypatinga, istorinė vieta. Tačiau ji žinoma ne tik dėl Sausio 13-osios įvykių ar dėl to, jog yra aukščiausias Lietuvos pastatas. TV bokštas pastaraisiais metais siekia vis naujų rekordų, kurie nuolat patraukia vilniečių ir sostinės svečių dėmesį. Rekordai Štai 1999 m. birželio 12 d. Radijo dienos proga organizuoto bėgimo į TV bokštą metu Petras Pranckūnas greičiausiai – per 5 min. ir 3,8 s – evakuaciniais laiptais užbėgo į r...