„Atžalyno“ naujokai ir senbuviai ruošiasi į Alytų, Šiaulius, Panevėžį ir Klaipėdą

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje pagal Kazio Binkio pjesę „Atžalynas“ pasikeitė pagrindinių vaidmenų aktoriai. Nuo šiol pagrindinį herojų našlaitį Petrą Keraitį Jono Vaitkaus režisuotame spektaklyje vaidina Mantas Barvičius, o jo geriausią draugą Jasių – Tomas Šečkus. Jaunieji aktoriai ir spektaklio senbuviai Vytautas Anužis bei Povilas Budrys kalba apie šio kūrinio aktualumą šiandien.

Spektaklis kovo 15 d. bus parodytas Alytuje, kovo 17 d. – Šiauliuose, balandžio 18 d. – Panevėžyje, balandžio 25 d. – Klaipėdoje.

Kazio Binkio 1938 metais parašyto  „Atžalyno“ centre – be kaltės apkaltintas jaunuolis. Net ir niekinamas, jis neatsižada vertybių, nesiliauja tikėjęs gyvenimu ir kitais žmonėmis. Tai nuotaikinga, įtaigi drama, alsuojanti tarpukario Lietuvos optimizmu ir noru aukotis – vertybėmis, kurių taip trūksta šiandien.  

Tomas Šečkus: Po šio spektaklio jaučiuosi tarsi padaręs gerą darbą

Veikėją Jasių vaidinantis Jono Vaitkaus mokinys aktorius Tomas Šečkus sako: „Mano nuomone, spektaklis yra apie gražią dviejų jaunuolių draugystę, pasiaukojimą, pasitikėjimą vienas kitu ir ištikimybę. O jei plačiau pažiūrėtume, tai „Atžalynas“ yra apie tą prarastąją kartą, užaugusią tarpukariu, apie žmones, kurie turėjo idealų ir tikėjo gražia ateitimi, bet atėjo karas ir dauguma jų kartos atstovų buvo nužudyti. Likę gimnazistai, jauni vaikinai ėjo į miškus, kovojo.

Tą patį sako ir Kazio Binkio sūnus, kurio balso įrašą girdime spektaklio metu. Jis kalba apie jaunus žmones, kurie guldė savo galvas, kad išlaisvintų tėvynę. Ilgainiui jų maištas perėjo į tylesnį pasipriešinimą, per meną, literatūrą, muziką. Ta dvasia žmonėse išliko ir pratrūko per Sąjūdį. Manau, kad spektaklis yra apie žmones iki partizaninio karo ir kalba apie tai, kokie jie buvo dori, šviesūs, naivūs.

Ar Petro ir Jasiaus situacija galima tarp šiuolaikinio jaunimo? Manau, kad tikrai taip. Tiesiog noriu tikėti, kad kitaip ir būti negali. Gal mūsų karta kalba kita kalba, ne taip gražiai ir taisyklingai kaip spektaklyje, bet pasiaukojimas ir ištikimybė yra pamatinės žmogaus vertybės. Man atrodo, teatre turi būti tokie spektakliai, kurie ugdytų etiką, kultūrą bendraujant vienam su kitu. Po šio spektaklio visad jaučiuosi tarsi būčiau padaręs gerą darbą.“

Vytautas Anužis: tai doras spektaklis

„Buvo sėkmingos ir labai įdomios repeticijos su naujais jaunais aktoriais. Jie buvo labai pasiruošę, susidomėję Kazio Binkio pjese ir Jono Vaitkaus į spektaklį įdėta dvasia. Manau, kad jų įsiliejimas buvo labai organiškas, sklandus ir jie atliko labai nuoširdų namų darbą: įsigilino į tą laikmetį, to meto žmonių tarpusavio santykius, istorinį foną. Buvo gera žiūrėti į darbo ir meno žygdarbiams pasirengusius aktorius.

Prieš penkerius metus „Atžalynas“ visą aktorių ansamblį labai uždegdavo, jis buvo repetuojamas su labai švaria nuostata ir dideliu režisieriaus asistentės Reginos Garuolytės atsidavimu, kuri, sakyčiau, yra spektaklio siela.  Niekuomet nebūdavo atsainaus, rutininio santykio, tai mus pačius visad pakylėdavo. Tos gražios, labai paprastos teigiamos vertybės: sąžiningumas, dora, pasiaukojimas, draugystė.

Į šį spektaklį kviečiame žiūrovus, kurie išsiilgę paprastumo, nuoširdumo, gerumo ir tikrų dalykų, ieškantys patvirtinimo savo orientyruose. Jie suras tai „Atžalyne“, nes tai labai doras spektaklis.

Gerų žmonių yra ir šiais laikais. Niekas nesikeičia. Yra nedorybės ir ydos jaunuose žmonėse, ir yra dori geri žmonės. Ir tu nieko nepadarysi. Iš kur, kodėl – aš nežinau...

Neseniai vaidinau Nataną Gintaro Varno spektaklyje Kaune, tai labai gražiai yra pasakyta šia tema: „Aš žinau, kaip doras žmogus galvoja; ir žinau, kad nėr šalies, kurioj dorų žmonių nebūtų.“ Čia rašo Lesingas aštuonioliktame amžiuje apie dvylikto amžiaus Jeruzalę, ir tai statome dvidešimt pirmame amžiuje. Taigi viskas pasaulyje yra lygiai taip pat.“

Mantas Barvičius: po pirmo spektaklio buvau šokiruotas

Tomo Šečkaus bendrakursis, dabar jau baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją Mantas Barvičius sako: „Spektaklio komanda mus priėmė šiltai, palaikė ir davė puikių patarimų. Režisieriaus asistentė Regina Garuolytė labai padėjo „įvedimo“ procese, organizuodama atskiras repeticijas su aktoriais. Buvo malonu kurti ir įdomu įsilieti į spektaklį, kadangi tai pirma tokia mano patirtis. Jau vaidinau trijuose „Atžalyno“ rodymuose. Įspūdžiai yra labai skirtingi.

Pirmajame spektaklyje buvo vien moksleiviai. Buvau šokiruotas, kaip jie šūkavo spektaklio metu, komentavo lyg žiūrėdami filmą. Dar nebuvau susidūręs su tokia paauglių auditorija. O kiti du rodymai vyko tarsi bažnyčioje, žiūrovai labai įdėmiai ir jautriai sekė spektaklį.

Spektaklyje įžvelgiu ne tik sąžiningumo ir doros temą, bet ir tvirtumo. Petras labai valingas, jis žino, ką nori daryti, ir labai tuo tiki. Tokio užtikrintumo dabar mažai. Jaučiu tai ir pats. Petro pozicija įkvepia, nes dabar mes turime tiek daug pasirinkimų, kad kartais nebedrįstame tvirtai apsispręsti.

Jei klausiate, ko aš siekiu šiuo vaidmeniu, tai tiesiog labai norėčiau nepakeisti įspūdžio, kurį pats patyriau žiūrėdamas spektaklį. Suteikti žiūrovui  šviesų, įkvepiantį jausmą. Besiruošiant vaidmeniui, maniau, kad reikia sugalvoti tam tikrų sprendimų, prisitaikymų, bet režisierius Vaitkus pasakė, kad reikia kuo nuoširdžiau vaidinti. O nuoširdumas yra, ko gero, sudėtingiausias kelias. Ne ironizuoti, ne juokinti, o nuoširdžiai perteikti veikėjų istoriją.“

Povilas Budrys: nereikia bijoti paprastumo

Klasės auklėtoją vaidinantis Povilas Budrys sako: „Taip, tai paprasta, naivu, net ir mums patiems buvo toks įspūdis, kai pirmą kartą skaitėme pjesę, bet juk kiekviename žmoguje yra ir tas naivumas, ir paprastumas. Visi esame kažkada gavę pirmąjį laišką, turėję geriausią draugą ar draugę. Žiūrėdami šį spektaklį, žmonės tai atsimena ir todėl „Atžalynas“ yra visiems artimas.

Tai bendras pabuvimas. Žiūriu, kaip pagyvenę žmonės šiltai priima, ir visai kitaip būna, kai spektaklį žiūri vien mokyklos. Geriausia, kai būna mišri publika, tuomet vaikai prižiūrimi suaugusių tampa dėmesingesni, kas vyksta scenoje. O jei būna vien tik mokiniai, tai jie juk vaidina vieni prieš kitus. Kuris drąsesnis, kuris išsišoks. Ir tai labai suprantama. Dėmesį išlaikyti daugiau nei 45 minutes jiems sunku. Bet šiaip dabar gastrolėse pavyksta labai nuoširdūs spektakliai. Bendra atmosfera būna labai jauki. Toks šiltas jausmas aplanko po spektaklio, atrodo, kad visi labiau žmonėmis pasijaučia. Ne po vieną, o visi kartu.

Jei spektaklis sužadina kitiems šiltą jausmą tai labai gerai, nes gyvenime tos šilumos ir atvirumo kartais labai trūksta. Teatrai dabar stengiasi kitaip patraukti dėmesį. O to paprastumo, visi gi žinom, kad kartais pasiilgstam. Aišku, ir mums, aktoriams, kartais baisu pasirodyti tokiems paprastiems, nuoširdiems, nes tokie jau norim būti įdomūs, sudėtingi, nepaprasti. Tad paprastumas tampa vertybe.“

„Atžalynas“ kovo 15 d. bus parodytas Alytaus kultūros ir komunikacijos centre, kovo 17 d. – Valstybiniame Šiaulių dramos teatre, balandžio 18 d. – Panevėžio bendruomenių rūmuose, balandžio 25 d. – Klaipėdos žvejų rūmuose. 

DRAMOS TEATRAS ATŽALYNAS SPEKTAKLIS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Alytuje europos sportinio ėjimo varžybos
Istorinį Lietuvai lengvosios atletikos renginį vainikavo istorinė sėkmė. 23-ejų lengvaatletė Živilė Vaiciukevičiūtė triumfavo Alytuje vykusiose Europos sportinio ėjimo taurės varžybose, savo rangu prilygstančiomis žemyno čempionatui.  20 km distanciją aistringai žiūrovų palaikoma Viktoro Meškausko auklėtinė įveikė per 1 val. 29 min. 48 sek., pranoko kur kas tituluotesnes konkurentes bei pasidabino auksu.  „Dar sunku patikėti, reikia grįžti namo į kambarį,...
Gamta
Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja: vis labiau šylantys orai budina medieną graužiančius vabzdžius. Ūsuočiai, skaptukai, kinivarpos ir kiti medienos kenkėjai į gyventojų namus, sodybas atkeliauja su namams statyti skirta mediena, malkomis, taip pat mediniais baldais ar meno dirbiniais bei per pravirus langus, duris iš netoliese esančių miškų, parkų, kaimyninių užkrėstų pastatų. Medienos kenkėjai daro žalą ne tik mediniams baldams, menui iš medžio, tačiau...
Alytiškė Vida Laukaitienė
Alytiškei Vida Laukaitienei – 77-eri. Jos rytas prasideda drauge su saulės patekėjimu, mankšta, vaikščiojimu gamtoje 5 km atstumu ir  maudynėmis po atviru dangumi. „Būdama 30-ies jausdavau skausmus stuburo srityje, dažnai užklupdavo reumatinės ligos, kamuodavo įvairūs peršalimai, o dabar visiškai to neliko mano gyvenime,“ – tikino sveikuolė.   Nelaukė, kol praras sveikatą   „Mano mamos sveikata sustreikavo nuo 50 metų, teko ją, sunkiai sergančią, slaugyti....
Sidabrinė linija
Senyvo amžiaus žmonių skaičius mūsų šalyje nuolat auga. Iš daugiau nei pusės milijono Lietuvoje gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių kas trečias yra vienišas. Be abejo, kiekvienas iš mūsų yra pastebėjęs bent vieną tokį senjorą ilgesingu žvilgsniu žvelgiantį pro langą ar nuo ryto iki vakaro sėdintį prie daugiabučio laiptinės. Ar tikrai mūsų visuomenėje nebėra vietos ilgą gyvenimą nugyvenusiam, daugybę prasmingų darbų nudirbusiam ir sukūrusiam žmogui? Ar norma...
išskirtinė Muziejaus nakties programa
Gegužės 18 diena jau čia pat. Daugybė renginių ir didžiulis pasirinkimas, tačiau muziejininkai parengė išskirtinę Muziejaus nakties programą. Lankytojus Anzelmo Matučio memorialiniame muziejuje 17 val. 30 min. pasitiks Jotvingių gimnazijos dramos studija „Taškas" su spektakliu „Vasarvidžio nakties sapnas" pagal V. Šekspyrą. Vėliau šurmulys persikels į Alytaus kraštotyros muziejų, kur muziejininkai parengė daugybę įvairios veiklos skirtingo amžiaus lankytoj...
žemės mokestis didės iki 10 kartų.
Jau keletą metų Alytuje iki birželio 10 d., pagal galiojančias miesto tvarkos taisykles, turi būti nušienauti bendrijoms, privatiems asmenims ir įmonėms priklausantys sklypai. Tačiau jeigu sklypų savininkai nesusitvarkys savo teritorijų, tuomet jiems žemės mokestis didės iki 10 kartų.  Užžėlę plotai ne tik nepuošia miesto, bet taip pat juose sėjasi ir piktžolės, jų sėklos keliauja į gretimus sklypus. Todėl sklypas, kuriame galima rasti statybinių atliekų a...
Karas panašus į sportą
„Karas panašus į sportą. Pasaulio istorijoje yra daug atvejų, kai mažesnės komplektacijos kariuomenė įveikė didesnę. Karas yra menas. Jame galioja tarpusavio nuotaika, patirtis, „chemija“, vadyba ir t. t.“, – teigė sporto komentatorius, TV laidų vedėjas, istorikas, rašytojas, proto kovų organizatorius ir vedėjas Robertas Petrauskas, lankydamasis Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Čia jis viešėjo rašytojo amplua, mat skaitytojų „teismui“ atvežė „Barbaro...
Laisvalaikis
Jei kalbame apie Niujorką, daugelis iš jūsų iškart galvoja apie Laisvės statulą ar Manheteno panoramą, o tie, kurie visada galvoja apie maistą pamato ir kitus dalykus šiame įspūdingame mieste ... Ar norėtumėte pats pasigaminti vieną iš garsiausių desertų: Niujorko sūrio pyragą? Tipiškas amerikietiškos tradicijos desertas, paruoštas su kvapniais sausainių pagrindais ir vynuogių kremu, pagamintu iš grietinėlės sūrio; tai iš tikrųjų yra pagrindinė sudedamoji...
Pasidalinkite, padrąsinkite, pakvieskite!
Gegužės 15 d. 13 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje vyks nemokamos draugystės ir bendravimo telefonu paslaugos vienišiems garbaus amžiaus žmonėms SIDABRINĖ LINIJA pristatymas.   Senyvo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje nuolat auga. Ar žinojote, kad iš daugiau nei pusės milijono Lietuvoje gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių kas trečias yra visiškai vienas, be šeimos ar artimųjų? Ar bent įsivaizduojate, kad ir visai šalia Jūsų yra ne vienas il...