Šiandien Tarptautinė vergovės panaikinimo diena

Pastaraisiais metais nuolat augantis vergų skaičius rodo, kad visuotinės žmogaus teisių deklaracijos skelbimai dėl vergovės ir prekybos žmonėmis uždraudimo gali virsti tuščiu garsu, jei tokiems reiškiniams nebus aktyviai priešinamasi. Tai, kad dabar nemažai civilizuoto pasaulio žmonių džiaugiasi laisve, yra didelis, neseniai iškovotas laimėjimas, dalinė pergalė prieš vieną nemaloniausių ir seniausių institucijų – vergovę. Ji buvo žinoma visuose žemynuose (išskyrus Australiją) tarp primityvių ir civilizuotų tautų.         

Vergovės esmė – žmogaus, kaip nuosavybės, priklausymas vergvaldžiui. Esminis vergo bruožas – jis neturi jokių teisių. Vergo padėtis taikliai apibūdinama „socialinės mirties“ metafora. Išrautas iš prigimtinės aplinkos, netekęs giminystės ryšių ir nuosavybės, vergas tapdavo vergvaldžio valios ir įgeidžių tenkinimo įrankiu. Pirmiausia vergai vertinti kaip nemokama darbo jėga. Antikinės Graikijos ir Romos imperijos ūkis nemaža dalimi rėmėsi vergų darbu, frankų imperija apsirūpindavo vergais iš karo žygių prieš pagonių germanų arba slavų žemes. Tačiau pirmoji visuotinėje istorijoje žinoma pasaulio ekonominė sistema, paremta vergove, susiformavo kartu su musulmonų ekspansija, prasidėjusia VII amžiuje. Svetimų kraštų užkariavimais sukurtas musulmonų kalifatas galėjo išsilaikyti tik pavergdamas didžiulį skaičių žmonių. VIII amžiuje musulmonų kalifatui nusidriekus nuo Ispanijos iki Indijos, nepasotinamą vergų paklausą turėjo tenkinti periferiniai kraštai. Paklausa buvo didžiulė, todėl prekyba vergais apėmė Europą, Afriką, Vidurinę Aziją ir Indiją. Pagrindiniais europiečių vergų tiekėjais tapo skandinavų vikingai (IX–XI a.), vengrai (X a.), musulmonų piratai (IX–XI a.).         

Afrikos šiaurėje ir rytinėje pakrantėje susikūrusios musulmonų valstybės tapo vergų medžioklės ir eksporto organizacijomis. Statistiniai skaičiavimai rodo, kad nuo 650 iki 1920 m. iš Afrikos vergais į musulmonų žemes buvo deportuota maždaug 17 mln. žmonių; tai didesni skaičiai nei į Vakarų pusrutulį išgabentų vergų – apie 11,5 mln. (1450–1870). Pridėjus bent keletą milijonų vergų, į musulmonų rankas patekusių iš Juodosios jūros regiono, Vidurinės Azijos ir Indijos, aiškėja, kad šios sistemos mastai – milžiniški.   XII amžiaus pab. į tarptautinę vergų prekybą įsijungė ir grobiamuosius žygiu pradėję lietuviai. Prekyba žmonėmis buvo svarbus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pajamų šaltinis.        

Baltų žemės nuo IX a. buvo patekusios į vergų tiekimo zoną. Tuo metu ir vėliau pasitaikydavę vikingų įsiveržimai į baltų žemes leidžia manyti, kad jie čia vykdė vergų medžioklės operacijas. Dauguvos upė buvo it tranzitinis prekybos vergais kanalas. Ši prekyba palietė ir vietines gentis. Šiuo požiūriu dėmesio nusipelno X a. pab. Vyslos žemupyje apsilankiusio anglosaksų keliautojo Wulfstano pranešimo apie prūsus fragmentas: „Tarp jų būna daug karų.“ Taip atsirasdavo vergų: dalis likdavo vietinės diduomenės rankose, dalis buvo realizuojama tarptautinės prekybos žmonėmis tinkluose.      

 XII a. pab. grobiamuosius žygius pradėję lietuviai reiškėsi kaip vergų medžiotojai. Kaip būdinga ir kitiems vergų medžioklės apimtiems regionams, grobiamieji žygiai pasižymėdavo kraują stingdančiu žiaurumu. Tarpusavio antpuoliuose Pabaltijo gentys žudydavo viena kitos vyrus, o į nelaisvę imdavo daugiausia tik moteris ir vaikus. Tokius belaisvius buvo galima lengviau pavergti.         

To meto ir vėlesnių amžių vokiečių, rusų, lenkų tekstuose gausu žinių apie tai, kad lietuviai į nelaisvę imdavo vietinius gyventojus. Štai 1205 m. lietuviai, nusiaubę vieną Estijos sritį, traukė namo „su begale belaisvių ir neapsakomu skaičiumi paimtų gyvulių ir arklių“.        

Henriko Latvio pasakojime pažymima, kad tąkart belaisviais tapo daugiau kaip tūkstantis estų. Žinant, kad lietuvių kariuomenę sudarė maždaug 2 000 raitelių,tokį grobį galime laikyti nemaža „sėkme“. Vis dėlto ji išslydo iš rankų, nes atgal traukę lietuviai pralaimėjo vokiečiams ir žiemgaliams. Ypatingu žiaurumu išgarsėjo pusantro tūkstančio lietuvių būrys, 1219 m. žiemą įsiveržęs į Saaremos salą: „Apkvaitę nuo savo drąsos / Jie perėjo per visą kraštą. (...) Visus kelius, taip pat takus / Jie krauju gausiai apšlakstė (...) / Liaudį jie mokino mirti, / Ir moteris, ir vyrus, / Jei tik pabėgt nespėjo.“ Užpuolikai nepamiršo, kad svarbiausias dalykas – grobis: „Jaučius, žirgus, moteris ir vyrus / Jie didžiuodamiesi varė.“ Tiesa, Lietuvos jie nepasiekė, nes vokiečiams subūrus latvius ir lyvius, žygyje išsekę lietuviai buvo nesunkiai sudoroti: „Mirtį jie tenai surado. Juos ten smeigė mušė, / Tai buvo išties nesunku.“ Tokios ir panašios nesėkmės neatšaldydavo noro kitiems lietuviams sekti savo pirmtakų pėdsakais. Net ir tada, kai, pvz., rusų kunigaikščiai sumušdavo vienas lietuvių kariaunas, po kurio laiko pasirodydavo kitos. Tokį lietuvių antpuolių intensyvumą galima lyginti su Juodosios jūros regiono stepių klajoklių antpuoliais, kuriems „gyvasis inventorius“ buvo svarbiausias dalykas, įsiveržus į sėsliai gyvenusių rytų slavų ir finougrų žemes.       

Lietuvių ir kryžiuočių „verslas“ Vokiečių įsitvirtinimas Pabaltijyje ir nuo XIII a. pab. prasidėję jų žygiai į lietuvių žemes rodė, kad vergų medžioklės epidemija pasiekė ir Lietuvą. Tiek kryžiuočių žygiai į Lietuvą, tiek lietuvių – į Prūsiją ar Lenkiją iškyla kaip apsirūpinimo belaisviais kampanijos. 1277–1376 metais išskiriami 24 didesni lietuvių žygiai į Prūsiją ir lenkų žemes, kurių svarbiausias tikslas buvo prisigrobti vergų. Dar daugiau smulkių ir didelių žygių įvykdė Vokiečių ordinas, puldamas tiek iš Prūsijos, tiek iš Livonijos. Nepaisant konfrontacijos, verslūs lietuviai ir vokiečiai sutardavo dėl abipusės naudos. Šiuo požiūriu išskirtinė vertė tenka rygiečių XIV a. pr. skundui dėl nemalonumų, kuriuos vienas miestietis patyrė, kai ketino apsirūpinti „paklausiomis prekėmis“ iš netoli Vitebsko sustojusios lietuvių kariuomenės: „Jis norėjo eiti prie kariuomenės ir nusipirkti mergų... Tada, vykdamas keliu, nuklydo prie vienuolyno. Ir iššoko 3 vienuoliai ir kitas, ketvirtas, žmogus su jais, ten jį pradėjo mušti ir plėšti.“ Prekyba žmonėmis buvo svarbus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pajamų šaltinis. Tai aiškiai rodo Vokiečių ordino didžiojo magistro Konrado Zöllnerio von Rotensteino priekaištas Jogailai, kad jis Ordino pavaldinius ne paleido į laisvę, kaip buvo žadėjęs, bet pardavė rusams (1383).               

Pagonių lietuvių indėlis į tarptautinę prekybą žmonėmis buvo menkas, palyginti su romėnais, arabais, vikingais ar Krymo totoriais (XV–XVIII a.), tačiau jis iki šiol yra beveik nepastebėtas ir neįvertintas reiškinys.

ldkistorija
VERGOVĖS PANAIKINIMO DIENA GRUODŽIO 2 DIENA
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Daugiau kaip 40 Lietuvos profesinių sąjungų vieningai skelbia palaikymą mokytojams ir rengia masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“. Sekmadienį, 14 valandą numatomos eitynės ir protesto mitingas prie Vyriausybės. Su mokytojais ir už mokytojus. Šia akcija norima parodyti, kad pedagogai yra ne vieni ir  visuomenė solidarizuojasi su mokytojais ir kad  kiekvieno mokytojo reikalas tampa bendru reikalu.  14 valandą gyva žmonių grandine susikabins rankomis...
VANDENS SAVYBĖS - svarbu žinoti visiems
Kokį vandenį mes geriame? Kokiais būdais galime pakeisti vandens struktūrą? Natūralios medicinos specialistas Liudvikas Šalčius dalinsis naujausia informacija apie praktiškai išbandytas vandens savybes, mūsų organizmui suteikiančias didžiausią gydomąjį poveikį.
literatūros šuoras
Alytuje nušnarėjo šiuolaikinės literatūros šuoras – Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje dvi dienas šurmuliavo tarptautiniai trumposios prozos skaitymai „Imbiero vakarai 2018". Šis neeilinis ir Alytuje kas dveji metai nekantriai laukiamas kultūros įvykis – šiemet jau aštuntasis ir, be abejo, tradiciškai skirtas Jurgiui Kunčinui atminti.  Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė, skaitymų sumanytoja Giedrė Bulgakovienė su džiugesiu atkreipia...
miesto žmonės
Vos prasidėjus 2019 metams Alytuje bus pagerbti labiausiai kultūros, verslo, švietimo ir kitoms gyvenimo sritims nusipelnę miesto žmonės. Į 13 nominacijų kandidatus siūlė alytiškiai ir visuomeninės tarybos.  2019 m. sausio 11 d.  vyksiančio Alytaus metų apdovanojimų renginio metu bus apdovanota socialiai atsakinga įmonė, efektyvaus, inovatyvaus, originaliausio smulkaus verslo nominacijose apdovanojimus pelnysiančios įmonės, geidžiamiausias darbdavys. Bus p...
Įvykiai
Gruodžio 3 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyko padėkos vakaras, į kurį  susirinko daugiau nei keturi šimtai savanorių iš visos Lietuvos, paskyrusių savo laiko Lietuvai – įvairioms savanorystės veikloms. Filharmonijoje vyko vieno iš kertinių valstybės atkūrimo šimtmečio projektų „Šimtmečio dovanos“ finalinis renginys. Vos kiek daugiau nei prieš metus startavęs „Šimtmečio dovanų“ projektas suvienijo daugiau nei 400 000 žmonių, kurie Lietuvai padova...
alytiškių nepasitenkinimas
Dėl šeštadienį įžiebtos Kalėdų eglutės dekoracijų kokybės savivaldybėje direktoriaus įsakymu sudaryta komisija atliko savo darbą. Įvertinus sutartyje numatytų sąlygų vykdymą, komisijos išvada - eglutės dekoracijų kokybė neatitinka sutarties sąlygų, jas būtina pakeisti. 3 metus galiojančioje sutartyje numatyta, jog bet kokias nekokybiškas dekoracijas privaloma  per 24 val pakeisti naujomis, tad šiandien išsiuntus komisijos pretenziją, naujų dekoracijų lauki...
Gamta
„Pastarąjį dešimtmetį Kalėdos daug dažniau būna su lietumi nei su sniegu. Aš sakyčiau, kad labiau reikėtų tikėtis Kalėdų be sniego“, – portalui LRT.lt sako VU Geomokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, klimatologas Justinas Kilpys. Kad per šventės galėsime džiaugtis sniegu, negarantuoja ir etnologas Libertas Klimka, kuris dar rudenį pasinaudojo liaudies išmintimi ir nuspėjo, kad žiema bus be didesnių šalčių.  Galimi staigūs svyravimai ir Kalėdos b...
nauja gamykla Alytuje
Alytuje duris oficialiai atvėrė naujos kartos stiklo paketų gamykla. Iškilmingoje ceremonijoje bendrovė „Glass LT“ pristatė 9,2 mln. eurų investicinį projektą. Planuojama, kad dėka modernių sprendimų, įmonės stiklo apdirbimo galimybės išaugs apie 50 proc., o darbo našumas – ketvirtadaliu. „Šiandien matome ketverių metų darbo rezultatą ir galiu tvirtai teigi, kad pastatyta pati moderniausia stiklo paketų gamykla Baltijos šalyse, kuri pagal gamyboje naudojam...
Būk sveikuolis
Kol vieni šaltus žiemos savaitgalius šiltai apsikloję leidžia prie televizorių ir siurbčioja karštą arbatą, kiti  tik pradeda didįjį maudynių sezoną. Kaip ir kasmet, gruodžio 1 dieną šimtai sveikuolių įvairiuose miestuose ir miesteliuose organizuoja mankštas ir maudynes po atviru dangumi. Tai tik apšilimas prieš kitas dvi Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamas žiemos šventes. Ledinių maudynių aistruoliai sausio 1-ąją švenčia ne tik Naujuosius metus, b...