Šiandien Tarptautinė vergovės panaikinimo diena

Pastaraisiais metais nuolat augantis vergų skaičius rodo, kad visuotinės žmogaus teisių deklaracijos skelbimai dėl vergovės ir prekybos žmonėmis uždraudimo gali virsti tuščiu garsu, jei tokiems reiškiniams nebus aktyviai priešinamasi. Tai, kad dabar nemažai civilizuoto pasaulio žmonių džiaugiasi laisve, yra didelis, neseniai iškovotas laimėjimas, dalinė pergalė prieš vieną nemaloniausių ir seniausių institucijų – vergovę. Ji buvo žinoma visuose žemynuose (išskyrus Australiją) tarp primityvių ir civilizuotų tautų.         

Vergovės esmė – žmogaus, kaip nuosavybės, priklausymas vergvaldžiui. Esminis vergo bruožas – jis neturi jokių teisių. Vergo padėtis taikliai apibūdinama „socialinės mirties“ metafora. Išrautas iš prigimtinės aplinkos, netekęs giminystės ryšių ir nuosavybės, vergas tapdavo vergvaldžio valios ir įgeidžių tenkinimo įrankiu. Pirmiausia vergai vertinti kaip nemokama darbo jėga. Antikinės Graikijos ir Romos imperijos ūkis nemaža dalimi rėmėsi vergų darbu, frankų imperija apsirūpindavo vergais iš karo žygių prieš pagonių germanų arba slavų žemes. Tačiau pirmoji visuotinėje istorijoje žinoma pasaulio ekonominė sistema, paremta vergove, susiformavo kartu su musulmonų ekspansija, prasidėjusia VII amžiuje. Svetimų kraštų užkariavimais sukurtas musulmonų kalifatas galėjo išsilaikyti tik pavergdamas didžiulį skaičių žmonių. VIII amžiuje musulmonų kalifatui nusidriekus nuo Ispanijos iki Indijos, nepasotinamą vergų paklausą turėjo tenkinti periferiniai kraštai. Paklausa buvo didžiulė, todėl prekyba vergais apėmė Europą, Afriką, Vidurinę Aziją ir Indiją. Pagrindiniais europiečių vergų tiekėjais tapo skandinavų vikingai (IX–XI a.), vengrai (X a.), musulmonų piratai (IX–XI a.).         

Afrikos šiaurėje ir rytinėje pakrantėje susikūrusios musulmonų valstybės tapo vergų medžioklės ir eksporto organizacijomis. Statistiniai skaičiavimai rodo, kad nuo 650 iki 1920 m. iš Afrikos vergais į musulmonų žemes buvo deportuota maždaug 17 mln. žmonių; tai didesni skaičiai nei į Vakarų pusrutulį išgabentų vergų – apie 11,5 mln. (1450–1870). Pridėjus bent keletą milijonų vergų, į musulmonų rankas patekusių iš Juodosios jūros regiono, Vidurinės Azijos ir Indijos, aiškėja, kad šios sistemos mastai – milžiniški.   XII amžiaus pab. į tarptautinę vergų prekybą įsijungė ir grobiamuosius žygiu pradėję lietuviai. Prekyba žmonėmis buvo svarbus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pajamų šaltinis.        

Baltų žemės nuo IX a. buvo patekusios į vergų tiekimo zoną. Tuo metu ir vėliau pasitaikydavę vikingų įsiveržimai į baltų žemes leidžia manyti, kad jie čia vykdė vergų medžioklės operacijas. Dauguvos upė buvo it tranzitinis prekybos vergais kanalas. Ši prekyba palietė ir vietines gentis. Šiuo požiūriu dėmesio nusipelno X a. pab. Vyslos žemupyje apsilankiusio anglosaksų keliautojo Wulfstano pranešimo apie prūsus fragmentas: „Tarp jų būna daug karų.“ Taip atsirasdavo vergų: dalis likdavo vietinės diduomenės rankose, dalis buvo realizuojama tarptautinės prekybos žmonėmis tinkluose.      

 XII a. pab. grobiamuosius žygius pradėję lietuviai reiškėsi kaip vergų medžiotojai. Kaip būdinga ir kitiems vergų medžioklės apimtiems regionams, grobiamieji žygiai pasižymėdavo kraują stingdančiu žiaurumu. Tarpusavio antpuoliuose Pabaltijo gentys žudydavo viena kitos vyrus, o į nelaisvę imdavo daugiausia tik moteris ir vaikus. Tokius belaisvius buvo galima lengviau pavergti.         

To meto ir vėlesnių amžių vokiečių, rusų, lenkų tekstuose gausu žinių apie tai, kad lietuviai į nelaisvę imdavo vietinius gyventojus. Štai 1205 m. lietuviai, nusiaubę vieną Estijos sritį, traukė namo „su begale belaisvių ir neapsakomu skaičiumi paimtų gyvulių ir arklių“.        

Henriko Latvio pasakojime pažymima, kad tąkart belaisviais tapo daugiau kaip tūkstantis estų. Žinant, kad lietuvių kariuomenę sudarė maždaug 2 000 raitelių,tokį grobį galime laikyti nemaža „sėkme“. Vis dėlto ji išslydo iš rankų, nes atgal traukę lietuviai pralaimėjo vokiečiams ir žiemgaliams. Ypatingu žiaurumu išgarsėjo pusantro tūkstančio lietuvių būrys, 1219 m. žiemą įsiveržęs į Saaremos salą: „Apkvaitę nuo savo drąsos / Jie perėjo per visą kraštą. (...) Visus kelius, taip pat takus / Jie krauju gausiai apšlakstė (...) / Liaudį jie mokino mirti, / Ir moteris, ir vyrus, / Jei tik pabėgt nespėjo.“ Užpuolikai nepamiršo, kad svarbiausias dalykas – grobis: „Jaučius, žirgus, moteris ir vyrus / Jie didžiuodamiesi varė.“ Tiesa, Lietuvos jie nepasiekė, nes vokiečiams subūrus latvius ir lyvius, žygyje išsekę lietuviai buvo nesunkiai sudoroti: „Mirtį jie tenai surado. Juos ten smeigė mušė, / Tai buvo išties nesunku.“ Tokios ir panašios nesėkmės neatšaldydavo noro kitiems lietuviams sekti savo pirmtakų pėdsakais. Net ir tada, kai, pvz., rusų kunigaikščiai sumušdavo vienas lietuvių kariaunas, po kurio laiko pasirodydavo kitos. Tokį lietuvių antpuolių intensyvumą galima lyginti su Juodosios jūros regiono stepių klajoklių antpuoliais, kuriems „gyvasis inventorius“ buvo svarbiausias dalykas, įsiveržus į sėsliai gyvenusių rytų slavų ir finougrų žemes.       

Lietuvių ir kryžiuočių „verslas“ Vokiečių įsitvirtinimas Pabaltijyje ir nuo XIII a. pab. prasidėję jų žygiai į lietuvių žemes rodė, kad vergų medžioklės epidemija pasiekė ir Lietuvą. Tiek kryžiuočių žygiai į Lietuvą, tiek lietuvių – į Prūsiją ar Lenkiją iškyla kaip apsirūpinimo belaisviais kampanijos. 1277–1376 metais išskiriami 24 didesni lietuvių žygiai į Prūsiją ir lenkų žemes, kurių svarbiausias tikslas buvo prisigrobti vergų. Dar daugiau smulkių ir didelių žygių įvykdė Vokiečių ordinas, puldamas tiek iš Prūsijos, tiek iš Livonijos. Nepaisant konfrontacijos, verslūs lietuviai ir vokiečiai sutardavo dėl abipusės naudos. Šiuo požiūriu išskirtinė vertė tenka rygiečių XIV a. pr. skundui dėl nemalonumų, kuriuos vienas miestietis patyrė, kai ketino apsirūpinti „paklausiomis prekėmis“ iš netoli Vitebsko sustojusios lietuvių kariuomenės: „Jis norėjo eiti prie kariuomenės ir nusipirkti mergų... Tada, vykdamas keliu, nuklydo prie vienuolyno. Ir iššoko 3 vienuoliai ir kitas, ketvirtas, žmogus su jais, ten jį pradėjo mušti ir plėšti.“ Prekyba žmonėmis buvo svarbus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pajamų šaltinis. Tai aiškiai rodo Vokiečių ordino didžiojo magistro Konrado Zöllnerio von Rotensteino priekaištas Jogailai, kad jis Ordino pavaldinius ne paleido į laisvę, kaip buvo žadėjęs, bet pardavė rusams (1383).               

Pagonių lietuvių indėlis į tarptautinę prekybą žmonėmis buvo menkas, palyginti su romėnais, arabais, vikingais ar Krymo totoriais (XV–XVIII a.), tačiau jis iki šiol yra beveik nepastebėtas ir neįvertintas reiškinys.

ldkistorija
VERGOVĖS PANAIKINIMO DIENA GRUODŽIO 2 DIENA
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvertinimų nėra
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Nors vis dar esame apgaubti kalendorinės žiemos, pats laikas pasvajoti ir pasiplanuoti šiltojo sezono veiklas. Lietuvos oro uostai savo laiką rekomenduoja skirti kelionėms bei kviečia išbandyti naujas kryptis jau nuo šių metų kovo pabaigos. Skrydžių žemėlapyje daug ilgai lauktų naujienų – kelionės į Kroatiją, Šveicariją, Armėniją bei kitus dėmesio vertus turizmo taškus. Nuo pavasario iš Vilniaus oro uosto - dar platesnis skrydžių pasirinkimas Šiemet iš Vil...
Įvykiai
„Wizz Air“, greičiausiai auganti ir aplinkai draugiškiausia aviakompanija Europoje* ir didžiausia žemų sąnaudų oro linijų bendrovė Centrinėje bei Rytų Europoje, praneša, kad pradės skrydžius iš Vilniaus į Sankt Peterburgą Rusijoje. Nuo šių metų birželio 3 d. skrydžiai bus vykdomi du kartus per savaitę – trečiadienį ir sekmadienį. Vietas šiam skrydžiui galima rezervuoti jau dabar bendrovės interneto svetainėje arba naudojantis „Wizz Air“ mobiliąja programėl...
išsimaudė gaiviame žiemos vandenyje
Šeštadienio-sekmadienio naktį visoje šalyje buvo galima stebėti būrius žmonių, besipliuškenančių atviruose vandens telkiniuose. Tas pat ir Dzūkijos sostinėje. Per pusšimtis alytiškių ir miesto svečių, atsiliepę į sveikuolių kvietimą, vidurnaktį rinkosi prie mažojo Dailidės ežerėlio, kur draugiškai padarė apšilimą, padėkojo Visatai už dovanas ir puikiai nusiteikę išsimaudė gaiviame vandenyje. Po maudynių niekas neskubėjo skirstytis – vaišinosi arbata, dalij...
Įdomu!
Ocelotas yra nedidelio dydžio laukinė katė, kurią kai kurie žmonės laiko ir namuose. Ji turi didelę galvą, visoje galvoje yra juodos juostelės, užapvalintos ausys ir didelė rožinė nosis, kuri atrodo labai mielai. Ši katė turi skirtingą kailį ir spalvą, kuri priklauso nuo to, kur ji gyvena. Gyvūnai, gyvenantys miške, turi auksinę spalvą. O tie, kurie gyvena krūmuose, yra pilki. Tačiau visi Ocelotai turi vieną juos vienijantį požymį - dėmeles ant kūno, panaš...
Įvairios
Didžiausias Lietuvoje ir išskirtinai moteriškai auditorijai skirtas automobilių sporto renginys „Moterų ralis“ skaičiuoja naujus registracijos rekordus. Per pirmas kelias registracijos savaites į renginį užsiregistravo virš 200 komandų ir beveik 700 dalyvių.  „Ekranuose šmėkščiojantys įspūdingi Dakaro ralio vaizdai, o gal šilta žiema kursto moterų azartą, tad net trečdalis užsiregistravusių į „Moterų ralį“ yra naujokės. Tik dešimtadalyje ekipažų važiuoja p...
Alytaus mokyklos
Pertraukos metu Panemunės progimnazijos priešmokyklinės ugdymo grupės mokiniai būriuojasi valgykloje prie pietų stalo, ant kurio – sriuba, keli karšti patiekalai, įvairios daržovės ir vaisiai. Ką iš siūlomų patiekalų valgys, mažieji alytiškiai renkasi patys, nes šioje progimnazijoje, kaip ir dar dviejose Alytaus miesto švietimo įstaigose – Senamiesčio pradinėje mokykloje ir „Drevinuko" mokykloje-darželyje – priešmokyklinių ugdymo grupių mokiniai jau maitin...
Šilta žiema
Šiltėjančios žiemos jau ko gero nestebina. Šią žiemą vis dažniau dienomis sulaukiame pliusinės temperatūros. Toks temperatūrų pokytis neigiamai veikia ir mūsų miesto augmeniją, nes ne tik žmogui, bet ir augalui reikia pailsėti. „Dėl neįprastai šiltos žiemos kai kur saulės atokaitoje jau pradėjo brinkti lazdynų, forzitijų pumpurai, atsigavo žolė, sakuros jau sukrovė raudonus pumpurus. Kaip sureaguos į neįprastai šiltą žiemą svogūninės gėlės, matysime pavasa...
Įvairios
Daiktų žymėjimas policijoje vykdomas jau daugiau nei 15 metų. Kaskart suorganizavus prevencines daiktų žymėjimo priemones, žmonės išties noriai pristato turimus vertingesnius daiktus pažymėti policijoje, taip padidindami tikimybę prarastą daiktą greičiau sugrąžinti teisėtam savininkui. Dažnai gyventojai ir savo iniciatyva atvyksta į komisariatą pažymėti daiktus. Siekiant supaprastinti daiktų žymėjimo prieinamumą, ši paslauga nuo 2020 m. sausio 1 d. -  vien...
Gamta
Žaismingos, švelnios, nepriklausomos, padykusios, atsipalaidavimo virtuozės bei murkimo meistrės. Katės - šie nedideli, mieli plėšrūnai yra ne tik visame pasaulyje populiarūs augintiniai, bet ir svarbi žmonių istorijos dalis. Nuostabiosios, gracingosios murklės gyvena šalia mūsų jau ne mažiau nei 5000 metų ir tikrai nesiruošia niekur atsitraukti. Į savo šeimą priimdami kačiuką, kiekvienas tikimės turėti švelnų, žaismingą ir gražų kompanioną. Deja, kartais...