Muzikos terapija – galimybė puoselėti sveikatą stiprinančią muzikinę aplinką

Lapkričio 15-ąją minima jau penktoji Europos muzikos terapijos diena. „Muzika mane išjudina“ (Music Moves Me) – toks šių metų Europos muzikos terapijos dienos šūkis. Muzika sužadina mūsų emocijas ir sukelia norą judėti – tai poveikis, darantis įtaką žmonių sveikatai, todėl muzikos terapija dažnai taikoma pacientams.

Minint Europos muzikos terapijos dieną, pasikalbėjome su jungtinės Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) programos „Muzikos terapija“ komiteto pirmininke docente Vilmante Aleksiene.

Ši studijų programa – vienintelė Lietuvoje, rengianti muzikos terapeutus. Gal galėtumėte papasakoti plačiau apie šias studijas – kas gali čia mokytis? Kiek laiko trunka mokslai?

Muzikos terapija – tai antrosios pakopos (magistrantūros) programa. Šiuo metu vykdomos dvejų metų dieninės studijos, bet planuojame trejų metų ištęstines studijas, nes daugelis mūsų studentų dirba, turi šeimas, be to, yra pageidaujančių studijuoti ir iš Klaipėdos, Šiaulių ir kitų šalies miestų.

Muzikos terapiją studijuoti gali muzikos, medicinos ir vadinamųjų santykio profesijų specialistai: muzikos, muzikos pedagogikos, menotyros bakalaurai; slaugos, kineziterapijos, ergoterapijos, visuomenės sveikatos bakalaurai; psichologijos, socialinio darbo bakalaurai.

Mūsų programa jungtinė, tad proporcingai studijuojami muzikos bei muzikos terapijos (improvizacijos ir kūrybos, muzikos terapijos teorijos, metodikos, proceso vertinimo) ir sveikatos priežiūros (visuomenės sveikatos, neurologijos, reabilitacijos, psichiatrijos, psichoterapijos) dalykai. Medicinos dalies paskaitos vyksta klinikose ir tai labai vertinga, nes studentai turi galimybę susitikti su pacientais, pajausti klinikinio darbo specifiką.

Studijų metu numatomos dvi praktikos, atliekamos visą antrąjį ir trečiąjį semestrą. Praktikos vietas sveikatos priežiūros įstaigose studentai renkasi patys, stengiamasi atsižvelgti į jų interesus.

Kaip ir kada gimė idėja apie muzikos terapijos studijų programos sukūrimą? Kiek jau išleista laidų?

Gavusi muzikos terapeuto išsilavinimą Norvegijoje ir grįžusi į Lietuvą jau nuo 2002 m. galvojau apie muzikos terapijos specialistų rengimą Lietuvoje. Sekiau situaciją ir žingsnis po žingsnio ruošiau tam dirvą. Lietuvos muzikos terapijos asociacijos kolegų įdirbis padėjo populiarinti muzikos terapijos paslaugas, atsirado bendraminčių studijoms rengti. Per tuos metus buvo teikti projektai, buvo pradėti įvadiniai muzikos terapijos specializacijos kursai. Svarbiausia, kad mūsų idėja patikėjo ir buvo sukurta jungtinė VU ir LMTA muzikos terapijos magistrantūros programa. Šią programą rengė VU MF prof. dr. V. Danilevičiūtė, doc. dr. A. Navickas, prof. dr. R. Stukas ir LMTA doc. V. Aleksienė ir dr. Zita Abramavičiūtė.

Programa startavo 2015 m. Išleistos jau dvi muzikos terapeutų laidos – 15 jaunų specialistų. Dabar dirbame su trečiąja vienuolikos studentų grupe.

Ar užsienyje yra tokių programų?

Taip, žinoma! JAV muzikos terapijos mokymai pradėti XX a. antrajame dešimtmetyje, o Vakarų Europos šalyse tokios programos imtos kurti septintajame dešimtmetyje. Šiuo metu Olborgo, Bergeno, Anglijos Ruskino, Templo ir dar keliuose Europos ir JAV universitetuose jau yra muzikos terapijos doktorantūra.

Kokia besimokančiųjų pagal šią programą statistika? Ar čia mokosi tik studentai iš Lietuvos, ar yra ir iš kitų šalių?

Studijuojančiųjų amžius – nuo 23 metų (iškart po bakalauro) iki brandaus amžiaus, artėjančio prie 40 metų. Mano muzikos terapijos mokytojai sakydavo, kad šiai profesijai reikia žilo plauko. Bet dabar studijuoja vis jaunesni, kai kuriuose universitetuose pastaraisiais metais atsirado vientisųjų 5 metų studijų programos, apimančios bakalauro ir magistrantūros pakopas. Lietuvoje tik moterys studijuoja muzikos terapiją, dar neturėjome vyrų studentų, bet esu tikra, kad bus. Užsienyje vykdomose programose vyriškoji dalis didėja – muzikos terapija stiprėja kaip nauja mokslo sritis, daug galimybių realizuoti save.

Mūsų programa vykdoma lietuvių kalba, tad kol kas užsienio šalių studentų neturime, bet pagal ERASMUS dėstytojų mainų programą bendradarbiaujame su Juveskiulės (Suomija), Bergeno (Norvegija), Edž Hilo (D. Britanija), Liepojos ir Rygos Stradinio (Latvija) universitetais.

Kokios yra muzikos terapijos specialybės perspektyvos, įsidarbinimo galimybės Lietuvoje?

Muzikos terapijos specialybės perspektyvas iš dalies apibrėžia parengtas Menų terapeutų veiklos reikalavimų dokumentas, kuriame rašoma, kad menų terapeutai yra specialistai, dirbantys sveikatos priežiūros specialistų komandose. Šiuo metu tik psichikos sveikatos komandose įteisintas menų terapeutų bendradarbiavimas. Tikimės, kad artimiausiu metu bus rekomenduojamos muzikos terapijos paslaugos reabilitacijos, neonatalinės priežiūros, paliatyvinės slaugos ir kitose komandose.

Įsidarbinimas yra ne tik atviro požiūrio darbdavių, bet ir jaunųjų specialistų motyvacijos klausimas. Aktyviausi mūsų programą baigę muzikos terapeutai jau dalyvavo tarptautinėse konferencijose, parengė rimtas mokslines publikacijas ir susikūrė sau darbo vietas eidami muzikos terapeuto pareigas. Štai kas iš tiesų įkvepia ir mus – muzikos terapeutų mokytojus.

Kaip Lietuvoje minima Europos muzikos terapijos diena?

Europos muzikos terapijos dieną pradėjome minėti 2014 m. Kasmet Europos muzikos terapijos konfederacijoje skelbiamas dainõs apie muziką konkursas ir išrenkama daina, kurią šventės proga dainuoja ir kviečia dainuoti kitus visų Europos šalių muzikos terapeutai. Ta proga šalyse vyksta įvairūs renginiai muzikos taikymo sveikatai tema. Šiais metais parengėme Europos muzikos terapijos dienos skrajutę ir mūsų muzikos terapijos studenčių atliktos dainos vaizdo įrašą.

Dalia Razumienė, VU MF muzikos terapijos magistratūros I kurso studentė:

Muzika man padeda atsipalaiduoti ir susikaupti, ji pralinksmina ir nuramina. Aš jaučiu didelį jos poveikį ir neįsivaizduoju gyvenimo be muzikos. Nenorėčiau išskirti vieno kompozitoriaus ar stiliaus, kurio klausau. Tai priklauso nuo savijautos, emocijos ir noro. Bet labiau man patinka rami muzika. Man labai patinka Paulo Davido Hewsono mintis: „Muzika gali pakeisti pasaulį, kadangi ji gali pakeisti žmones.“

Arūnė Adžiašvili-Jakubauskienė,VU MF muzikos terapijos magistratūros I kurso studentė:

Mane visuomet domino muzika ir medicina, o šiose studijose sujungiami abu dalykai. Tu gali padėti žmogui pasitelkdamas muziką ir tai mane labai žavi. Džiaugiuosi savo kursu, nes visos merginos, kurios studijuoja, yra labai motyvuotos, žino, ko čia atėjo ir ko nori iš šios specialybės. Suprantu, kad svarbiausia – kiek noro turėsi gilintis, tobulėti ir kiek būsi suinteresuota populiarinti muzikos terapiją, skleisti žinias apie jos teikiamą naudą žmonėms.

Zita Abramavičiūtė-Mučinienė. VU MF muzikos terapijos magistratūros I kurso studentė:

Kiekvieno žmogaus gyvenime muzika gali atlikti skirtingą vaidmenį. Daugiau ar mažiau ji yra visiems svarbi ir reikšminga, nes visa mūsų egzistencija yra pagrįsta muzika. Mūsų širdys plaka tam tikru ritmu, prieš išmokdamas kalbėti kūdikis bendrauja muzikiniais garsais, tam tikromis intonacijomis ir pan. Muzika nėra tabletė – neįmanoma nustatyti visa apimančio konkrečios muzikos poveikio. Kiekvienas į muziką reaguojame individualiai, priklausomai nuo savo asmeninės muzikinės biografijos, savo gyvenimo istorijos ir pan. Vienas kūrinys skirtingiems žmonėmis gali paskatinti skirtingus pojūčius, jausmus ir pan. Taip, muzika gali teigiamai veikti mūsų sveikatą arba gali turėti neigiamą poveikį. Muzikos terapijos metu šį procesą kontroliuoja muzikos terapeutas, turintis pakankamai kompetencijų, būtinų šiems dalykams numatyti ir įvertinti.

Vilniaus universitetas
MUZIKOS TERAPIJOS DIENA VILNIAUS UNIVERSITETAS MUZIKOS TERAPIJA VILMANTĖ ALEKSIENĖ muzikos terapeutai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Palangoje, pradedančioje aktyvųjį kurortinį sezoną, renginys veja renginį – šiandien pasimėgauti gintariniu lietumi kviečia Gintarinis savaitgalis, o pajudėti ragins asociacijos „Sportas visiems“ organizuojamas to paties pavadinimo festivalis. O štai kitą savaitgalį, gegužės 31 d. – birželio 2 d., į Palangą pakvies Kurorto šventė „Myliu Palangą“. Jos metu renginių bei pramogų nestigs nei mažiems, nei jauniems, nei pagyvenusiems – bus daug muzikos, sportini...
Jaunimo parkas
Jau nuo balandžio pradžios vyksta balsavimas už Alytiškių iniciatyvas – išrinksime, kurios iš pateiktų idėjų yra įdomiausios ir bus įgyvendinamos už miesto lėšas. Dvi tarpusavyje nekonkuruojančias, bet viena kitą papildančias iniciatyvas siūloma įgyvendinti Jaunimo parke – grilio zoną arba lauko laipiojimo sienelę.  „Gardus maistas suburia žmones, šeimas ar draugus, o iškylavimas lauke tampa neatsiejama šiltojo sezono dalimi“,– teigia grilio zonos Jaunimo...
Gamta
Gegužės viduryje į Nemuną ties Varviškės kaimu buvo išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“, skirtas kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti. Išpilta 5 tūkst. litrų šio preparato, o dar 1,5 tūkstančius litrų planuojama panaudoti vėliau, nes tokiu būdu Gamtos tyrimų centro rekomendacijomis išsprendžiama mašalų imigracija iš Baltarusijos Respublikos.  „Gegužės–birželio mėnesiais suaktyvėjantys upiniai mašalai kamuoja visą Pietų Lietuvos regioną...
Alytuje europos sportinio ėjimo varžybos
Istorinį Lietuvai lengvosios atletikos renginį vainikavo istorinė sėkmė. 23-ejų lengvaatletė Živilė Vaiciukevičiūtė triumfavo Alytuje vykusiose Europos sportinio ėjimo taurės varžybose, savo rangu prilygstančiomis žemyno čempionatui.  20 km distanciją aistringai žiūrovų palaikoma Viktoro Meškausko auklėtinė įveikė per 1 val. 29 min. 48 sek., pranoko kur kas tituluotesnes konkurentes bei pasidabino auksu.  „Dar sunku patikėti, reikia grįžti namo į kambarį,...
Gamta
Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja: vis labiau šylantys orai budina medieną graužiančius vabzdžius. Ūsuočiai, skaptukai, kinivarpos ir kiti medienos kenkėjai į gyventojų namus, sodybas atkeliauja su namams statyti skirta mediena, malkomis, taip pat mediniais baldais ar meno dirbiniais bei per pravirus langus, duris iš netoliese esančių miškų, parkų, kaimyninių užkrėstų pastatų. Medienos kenkėjai daro žalą ne tik mediniams baldams, menui iš medžio, tačiau...
Alytiškė Vida Laukaitienė
Alytiškei Vida Laukaitienei – 77-eri. Jos rytas prasideda drauge su saulės patekėjimu, mankšta, vaikščiojimu gamtoje 5 km atstumu ir  maudynėmis po atviru dangumi. „Būdama 30-ies jausdavau skausmus stuburo srityje, dažnai užklupdavo reumatinės ligos, kamuodavo įvairūs peršalimai, o dabar visiškai to neliko mano gyvenime,“ – tikino sveikuolė.   Nelaukė, kol praras sveikatą   „Mano mamos sveikata sustreikavo nuo 50 metų, teko ją, sunkiai sergančią, slaugyti....
Sidabrinė linija
Senyvo amžiaus žmonių skaičius mūsų šalyje nuolat auga. Iš daugiau nei pusės milijono Lietuvoje gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių kas trečias yra vienišas. Be abejo, kiekvienas iš mūsų yra pastebėjęs bent vieną tokį senjorą ilgesingu žvilgsniu žvelgiantį pro langą ar nuo ryto iki vakaro sėdintį prie daugiabučio laiptinės. Ar tikrai mūsų visuomenėje nebėra vietos ilgą gyvenimą nugyvenusiam, daugybę prasmingų darbų nudirbusiam ir sukūrusiam žmogui? Ar norma...
išskirtinė Muziejaus nakties programa
Gegužės 18 diena jau čia pat. Daugybė renginių ir didžiulis pasirinkimas, tačiau muziejininkai parengė išskirtinę Muziejaus nakties programą. Lankytojus Anzelmo Matučio memorialiniame muziejuje 17 val. 30 min. pasitiks Jotvingių gimnazijos dramos studija „Taškas" su spektakliu „Vasarvidžio nakties sapnas" pagal V. Šekspyrą. Vėliau šurmulys persikels į Alytaus kraštotyros muziejų, kur muziejininkai parengė daugybę įvairios veiklos skirtingo amžiaus lankytoj...
žemės mokestis didės iki 10 kartų.
Jau keletą metų Alytuje iki birželio 10 d., pagal galiojančias miesto tvarkos taisykles, turi būti nušienauti bendrijoms, privatiems asmenims ir įmonėms priklausantys sklypai. Tačiau jeigu sklypų savininkai nesusitvarkys savo teritorijų, tuomet jiems žemės mokestis didės iki 10 kartų.  Užžėlę plotai ne tik nepuošia miesto, bet taip pat juose sėjasi ir piktžolės, jų sėklos keliauja į gretimus sklypus. Todėl sklypas, kuriame galima rasti statybinių atliekų a...