Per karščius vandens suvartojimas išaugo tris kartus

Paskutinioji gegužės savaitė – ypatinga: dėl vyraujančio karščio kai kuriuose rajonuose geriamo vandens poreikis padidėjo 2-3 kartus. Ar sistemos yra pajėgios aprūpinti atokias vietoves, su kokiomis problemomis susiduriama ir kaip gauti vandens ten, kur jo trūksta?..

Termometro stulpeliui viršijant +30 °C ribą, natūraliai išgeriama daugiau vandens, traukiama arčiau vandens telkinių, vėsinamasi fontanuose; dažniau laistomi gėlynai, veja, daržai ir gatvės. Įprastą dieną gyventojams ir pramonei patiekiama apie 330 tūkst. m3 vandens, tačiau šiuo metu vandens suvartojimas kai kuriose vietovėse padidėjęs perpus.

Specialistų teigimu, nepaisant svilinančio karščio, vandeniu galima mėgautis drąsiai. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, nepažeidžiant gamtinės pusiausvyros iš gelmių galima išgauti net 3,72 mln. kubinių metrų vandens per dieną, o šalyje paprastai sunaudojama tik apie 12–14 proc. galimo požeminio vandens kiekio.

Dažniau vartojant vandenį, gerėja jo kokybė

Pasak Broniaus Miežutavičiaus, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidento, atsitinka ir taip, kad staigiai padidėjus geriamojo vandens vartojimui kai kur padidėja ir jo drumstumas. Tačiau tai – laikinas dalykas.

„Magistraliniai vandentiekio tinklai statyti dar sovietmečiu. Jų diametrai už įprastus didesni net porą kartų, todėl esant nedideliam vandens poreikiui ant vamzdžių sienelių ima kauptis drumzlės. Vandens poreikiui augant, padidėja vandens tekėjimo greičiai, todėl drumzlės pakyla ir po kiek laiko jos išplaunamos. Tai – visiškai nepavojinga“, – pasakojo B. Miežutavičius.

Šiomis dienomis vanduo vartojamas ne tik gėrimui – ypač padidėjęs daržų, gėlynų bei vejos laistymo poreikis; siekiant sumažinti dulkių kiekį, laistomos ir gatvės. Todėl yra tikimybė, jog kai kuriose kaimo vietovėse ilgainiui gali išsekti vandens telkiniai, padidėti drumstumas.

„Jeigu žinotumėme tikslius gyventojų poreikius, galėtume pristatyti itin didelius kiekius vandens. Teikiame paslaugas įmonėms, renginių organizatoriams ir privatiems asmenims, pristatydami vandenį didelėse tarose, užpildydami išdžiūvusius šulinius. Tas pats taikytina ir gatvių tvarkytojams – reikalingas bendravimas ir problemų nekils“, – patikino LVTA prezidentas.

Didins vandenpylių kiekį

Dulkių alinami miestiečiai atsigaivinti renkasi ne tik prie vandens telkinių, bet ir prie neseniai įjungtų fontanų bei vandenpylių (vandenpylė arba biuvetė – geriamo vandens kranelis). Fontanų šalyje veikia apie 50, o pavienių vandenpylių yra Vilniuje, Kaune, Alytuje, Jonavoje ir Šiauliuose. Kiek kainuoja tokios iniciatyvos?

„Fontanuose trykštantis vanduo cirkuliuoja uždaru ciklu, todėl jo sąnaudos, priklausomai nuo fontano konstrukcijos ir apimties, nėra didelės. Tuo tarpu vienos vandenpylės vertė – apie 7 tūkst. eurų (be montavimo ir eksplotavimo išlaidų). Šiuo metu „Vilniaus vandenų“ iniciatyva Vilniaus Vingio parke bus pastatytos trys tokios vandenpylės Juk smagiau gyventi mieste, kur bevaikštinėdamas gali aptikti gėrimui tinkamo vandens šaltinį“, – įsitikinęs LVTA vadovas, pridurdamas, kad vandenpylių reikalingumas pajuntamas šiltuoju metu.

Tai ypatingai aktualu kurortams bei vietovėms, kuriose sezoniškumas – ypač ryškus. Ten reikėtų ne tik vandenpylių, bet ir daugiau viešai prieinamų dušų.

vandenssuvartojimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Jaunimo parkas
Jau nuo balandžio pradžios vyksta balsavimas už Alytiškių iniciatyvas – išrinksime, kurios iš pateiktų idėjų yra įdomiausios ir bus įgyvendinamos už miesto lėšas. Dvi tarpusavyje nekonkuruojančias, bet viena kitą papildančias iniciatyvas siūloma įgyvendinti Jaunimo parke – grilio zoną arba lauko laipiojimo sienelę.  „Gardus maistas suburia žmones, šeimas ar draugus, o iškylavimas lauke tampa neatsiejama šiltojo sezono dalimi“,– teigia grilio zonos Jaunimo...
Gamta
Gegužės viduryje į Nemuną ties Varviškės kaimu buvo išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“, skirtas kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti. Išpilta 5 tūkst. litrų šio preparato, o dar 1,5 tūkstančius litrų planuojama panaudoti vėliau, nes tokiu būdu Gamtos tyrimų centro rekomendacijomis išsprendžiama mašalų imigracija iš Baltarusijos Respublikos.  „Gegužės–birželio mėnesiais suaktyvėjantys upiniai mašalai kamuoja visą Pietų Lietuvos regioną...
Alytuje europos sportinio ėjimo varžybos
Istorinį Lietuvai lengvosios atletikos renginį vainikavo istorinė sėkmė. 23-ejų lengvaatletė Živilė Vaiciukevičiūtė triumfavo Alytuje vykusiose Europos sportinio ėjimo taurės varžybose, savo rangu prilygstančiomis žemyno čempionatui.  20 km distanciją aistringai žiūrovų palaikoma Viktoro Meškausko auklėtinė įveikė per 1 val. 29 min. 48 sek., pranoko kur kas tituluotesnes konkurentes bei pasidabino auksu.  „Dar sunku patikėti, reikia grįžti namo į kambarį,...
Gamta
Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja: vis labiau šylantys orai budina medieną graužiančius vabzdžius. Ūsuočiai, skaptukai, kinivarpos ir kiti medienos kenkėjai į gyventojų namus, sodybas atkeliauja su namams statyti skirta mediena, malkomis, taip pat mediniais baldais ar meno dirbiniais bei per pravirus langus, duris iš netoliese esančių miškų, parkų, kaimyninių užkrėstų pastatų. Medienos kenkėjai daro žalą ne tik mediniams baldams, menui iš medžio, tačiau...
Alytiškė Vida Laukaitienė
Alytiškei Vida Laukaitienei – 77-eri. Jos rytas prasideda drauge su saulės patekėjimu, mankšta, vaikščiojimu gamtoje 5 km atstumu ir  maudynėmis po atviru dangumi. „Būdama 30-ies jausdavau skausmus stuburo srityje, dažnai užklupdavo reumatinės ligos, kamuodavo įvairūs peršalimai, o dabar visiškai to neliko mano gyvenime,“ – tikino sveikuolė.   Nelaukė, kol praras sveikatą   „Mano mamos sveikata sustreikavo nuo 50 metų, teko ją, sunkiai sergančią, slaugyti....
Sidabrinė linija
Senyvo amžiaus žmonių skaičius mūsų šalyje nuolat auga. Iš daugiau nei pusės milijono Lietuvoje gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių kas trečias yra vienišas. Be abejo, kiekvienas iš mūsų yra pastebėjęs bent vieną tokį senjorą ilgesingu žvilgsniu žvelgiantį pro langą ar nuo ryto iki vakaro sėdintį prie daugiabučio laiptinės. Ar tikrai mūsų visuomenėje nebėra vietos ilgą gyvenimą nugyvenusiam, daugybę prasmingų darbų nudirbusiam ir sukūrusiam žmogui? Ar norma...
išskirtinė Muziejaus nakties programa
Gegužės 18 diena jau čia pat. Daugybė renginių ir didžiulis pasirinkimas, tačiau muziejininkai parengė išskirtinę Muziejaus nakties programą. Lankytojus Anzelmo Matučio memorialiniame muziejuje 17 val. 30 min. pasitiks Jotvingių gimnazijos dramos studija „Taškas" su spektakliu „Vasarvidžio nakties sapnas" pagal V. Šekspyrą. Vėliau šurmulys persikels į Alytaus kraštotyros muziejų, kur muziejininkai parengė daugybę įvairios veiklos skirtingo amžiaus lankytoj...
žemės mokestis didės iki 10 kartų.
Jau keletą metų Alytuje iki birželio 10 d., pagal galiojančias miesto tvarkos taisykles, turi būti nušienauti bendrijoms, privatiems asmenims ir įmonėms priklausantys sklypai. Tačiau jeigu sklypų savininkai nesusitvarkys savo teritorijų, tuomet jiems žemės mokestis didės iki 10 kartų.  Užžėlę plotai ne tik nepuošia miesto, bet taip pat juose sėjasi ir piktžolės, jų sėklos keliauja į gretimus sklypus. Todėl sklypas, kuriame galima rasti statybinių atliekų a...
Karas panašus į sportą
„Karas panašus į sportą. Pasaulio istorijoje yra daug atvejų, kai mažesnės komplektacijos kariuomenė įveikė didesnę. Karas yra menas. Jame galioja tarpusavio nuotaika, patirtis, „chemija“, vadyba ir t. t.“, – teigė sporto komentatorius, TV laidų vedėjas, istorikas, rašytojas, proto kovų organizatorius ir vedėjas Robertas Petrauskas, lankydamasis Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Čia jis viešėjo rašytojo amplua, mat skaitytojų „teismui“ atvežė „Barbaro...