Ieva Kilienė: pratybų sąsiuviniai – patogu, bet žalinga

Mantas Bartaševičius

50 eurų - daugmaž tiek pirmoko tėvai išleidžia pratybų sąsiuviniams. Visos klasės pratybos kainuoja apie 1000 – 1500 eurų vieniems metams! Už šiuos pinigus, kiekvienam vaikui klasė galėtų nupirkti po edukacinį robotą, priemonių kūrybiniams projektams, sėdmaišius, ar įsirengti lego sieną. Klausiat, o kaip be pratybų? Kaip vaikai mokysis?

Pratybos yra labai patogi mokymo priemonė visiems. Mokytojams - lengva organizuoti ir planuoti darbą. Juk viskas vienoje vietoje. Mokiniams – užduotys pateiktos glaustai, aiškiai, „apkramtytai“, lengva jas atlikti. Tėvams – lengva sekti mokymosi procesą, patikrinti kaip vaikui sekasi mokykloje. Tai labai primena vaikštynę kūdikiui – vaikas užimtas, tėvų rankos laisvos, atrodo, kad vaikščioti vaikas išmoks daug greičiau, nes gi jau beveik moka. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad vaikštynės vaiko vaikščiojimo įgūdžius tik slopina. Deja, tačiau rasti tyrimų apie pratybų sąsiuvinių poveikį vaiko mokymosi procesui - sunku. Internetas užbombarduotas pratybų pardavimais ir reklamomis, o apie konkrečią jų naudą diskutuojama mažai. Gaila, bet pratybų sąsiuviniai atlieka tokią pat „netinkamos atramos“ funkciją kaip ir vaikštynė. Mokiniui per daug padedama, pateikiami langeliai į kuriuos reikia įrašyti, užrašomi veiksmai, kuriuos reikia atlikti. Tarp dviejų tuščių langelių net padedamas minuso ženklas. Mokinys išmoksta kaip nesuklysti pildant pratybas, bet ne kaip atlikti ir, svarbiausia, suprasti užduotis. Patraukus atramą vaikščioti vėl sunku. Mokinys griūna pamatęs kitaip suformuluotą uždavinio sąlygą, ar gyvenimišką problemą, kurią reikia išspręsti pritaikant turimas žinias.

Kaip mokytis be pratybų? Atlikti daugybę įvairiausių užduočių iš skirtingų šaltinių: interneto, užduočių knygų, mokytojo sugalvotų. Kai vaikas kaskart sprendžia skirtingas užduotis, kitaip suformuluotas bei kitaip atrodančias, ugdomas jo kritinis ir kūrybinis mąstymas. Reikia kaitalioti ne tik užduočių koncepciją, bet ir jų atlikimo būdus. Rašyti į paprastus sąsiuvinius, atspausdintus ar baltus lapus. Norint, kad būtų tvarkinga, paeiliui segti juos į segtuvus.

Lietuvių kalbos pamokose – skaityti tikras knygas ir patiems jas iliustruoti. Atsakyti į patiems kylančius klausimus ir mokytis juos iškelti, draugiškai diskutuoti, priimti kito nuomonę, sklandžiai kalbėtis, o rašybos įgūdžius lavinti kuriant realius projektus - plakatus, etiketes, iliustruotas pasakas.

Matematikos pamokose – skaičiuoti realaus pasaulio objektus, plotą, greitį, laiką, žmones, daiktus, kainas. Spręsti užduotis apie pažįstamą aplinką - gyvenvietės parduotuvę, žaidimų aikštelę. Kurti verslo planus, o susipažįstant su matavimais, kepti pyragus. Tam nereiks pratybų sąsiuvinių, tik daug fantazijos ir paprasto popieriaus, o kartais miltų.

Pasaulio pažinimo pamokų metu tirti pasaulį ir jį stebėti, pildyti orų kalendorių, susipažinti su kūno dalimis, mokantis sutvarstyti draugą ir ieškoti upių ne vien atlasuose, bet ir žygiuose bei „Google maps“.

Skamba, kaip utopija? Arba atrodo, kad be pratybų mokiniams bus ne taip smagu mokytis? Vaikai mėgsta kurti, jie nori laisvės. Jiems reikia erdvės jų pačių piešiniams bei užrašams. Pratybos moko laikytis taisyklių, bet užgniaužia gebėjimą rasti originalius problemų sprendimo būdus. Taip ugdoma mechaniškai skaičiuojanti mašina, o ne ateities kūrėjas. Tad jei norim gerų egzaminų rezultatų ir laimingų mokinių, kurie orientutųsi realybėje, pirmas žingsnis - atsisakyti mokymo priemonių, kurios stabdo vaiko progresą, kuria nereikalingas ribas ir daro jam meškos paslaugą. Geriau vietoj jų savo vaikams nupirkim po robotą, ar bent kibirą guašo.

pratybusasiuviniai mokymosiprocesas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Jaunimo parkas
Jau nuo balandžio pradžios vyksta balsavimas už Alytiškių iniciatyvas – išrinksime, kurios iš pateiktų idėjų yra įdomiausios ir bus įgyvendinamos už miesto lėšas. Dvi tarpusavyje nekonkuruojančias, bet viena kitą papildančias iniciatyvas siūloma įgyvendinti Jaunimo parke – grilio zoną arba lauko laipiojimo sienelę.  „Gardus maistas suburia žmones, šeimas ar draugus, o iškylavimas lauke tampa neatsiejama šiltojo sezono dalimi“,– teigia grilio zonos Jaunimo...
Gamta
Gegužės viduryje į Nemuną ties Varviškės kaimu buvo išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“, skirtas kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti. Išpilta 5 tūkst. litrų šio preparato, o dar 1,5 tūkstančius litrų planuojama panaudoti vėliau, nes tokiu būdu Gamtos tyrimų centro rekomendacijomis išsprendžiama mašalų imigracija iš Baltarusijos Respublikos.  „Gegužės–birželio mėnesiais suaktyvėjantys upiniai mašalai kamuoja visą Pietų Lietuvos regioną...
Alytuje europos sportinio ėjimo varžybos
Istorinį Lietuvai lengvosios atletikos renginį vainikavo istorinė sėkmė. 23-ejų lengvaatletė Živilė Vaiciukevičiūtė triumfavo Alytuje vykusiose Europos sportinio ėjimo taurės varžybose, savo rangu prilygstančiomis žemyno čempionatui.  20 km distanciją aistringai žiūrovų palaikoma Viktoro Meškausko auklėtinė įveikė per 1 val. 29 min. 48 sek., pranoko kur kas tituluotesnes konkurentes bei pasidabino auksu.  „Dar sunku patikėti, reikia grįžti namo į kambarį,...
Gamta
Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja: vis labiau šylantys orai budina medieną graužiančius vabzdžius. Ūsuočiai, skaptukai, kinivarpos ir kiti medienos kenkėjai į gyventojų namus, sodybas atkeliauja su namams statyti skirta mediena, malkomis, taip pat mediniais baldais ar meno dirbiniais bei per pravirus langus, duris iš netoliese esančių miškų, parkų, kaimyninių užkrėstų pastatų. Medienos kenkėjai daro žalą ne tik mediniams baldams, menui iš medžio, tačiau...
Alytiškė Vida Laukaitienė
Alytiškei Vida Laukaitienei – 77-eri. Jos rytas prasideda drauge su saulės patekėjimu, mankšta, vaikščiojimu gamtoje 5 km atstumu ir  maudynėmis po atviru dangumi. „Būdama 30-ies jausdavau skausmus stuburo srityje, dažnai užklupdavo reumatinės ligos, kamuodavo įvairūs peršalimai, o dabar visiškai to neliko mano gyvenime,“ – tikino sveikuolė.   Nelaukė, kol praras sveikatą   „Mano mamos sveikata sustreikavo nuo 50 metų, teko ją, sunkiai sergančią, slaugyti....
Sidabrinė linija
Senyvo amžiaus žmonių skaičius mūsų šalyje nuolat auga. Iš daugiau nei pusės milijono Lietuvoje gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių kas trečias yra vienišas. Be abejo, kiekvienas iš mūsų yra pastebėjęs bent vieną tokį senjorą ilgesingu žvilgsniu žvelgiantį pro langą ar nuo ryto iki vakaro sėdintį prie daugiabučio laiptinės. Ar tikrai mūsų visuomenėje nebėra vietos ilgą gyvenimą nugyvenusiam, daugybę prasmingų darbų nudirbusiam ir sukūrusiam žmogui? Ar norma...
išskirtinė Muziejaus nakties programa
Gegužės 18 diena jau čia pat. Daugybė renginių ir didžiulis pasirinkimas, tačiau muziejininkai parengė išskirtinę Muziejaus nakties programą. Lankytojus Anzelmo Matučio memorialiniame muziejuje 17 val. 30 min. pasitiks Jotvingių gimnazijos dramos studija „Taškas" su spektakliu „Vasarvidžio nakties sapnas" pagal V. Šekspyrą. Vėliau šurmulys persikels į Alytaus kraštotyros muziejų, kur muziejininkai parengė daugybę įvairios veiklos skirtingo amžiaus lankytoj...
žemės mokestis didės iki 10 kartų.
Jau keletą metų Alytuje iki birželio 10 d., pagal galiojančias miesto tvarkos taisykles, turi būti nušienauti bendrijoms, privatiems asmenims ir įmonėms priklausantys sklypai. Tačiau jeigu sklypų savininkai nesusitvarkys savo teritorijų, tuomet jiems žemės mokestis didės iki 10 kartų.  Užžėlę plotai ne tik nepuošia miesto, bet taip pat juose sėjasi ir piktžolės, jų sėklos keliauja į gretimus sklypus. Todėl sklypas, kuriame galima rasti statybinių atliekų a...
Karas panašus į sportą
„Karas panašus į sportą. Pasaulio istorijoje yra daug atvejų, kai mažesnės komplektacijos kariuomenė įveikė didesnę. Karas yra menas. Jame galioja tarpusavio nuotaika, patirtis, „chemija“, vadyba ir t. t.“, – teigė sporto komentatorius, TV laidų vedėjas, istorikas, rašytojas, proto kovų organizatorius ir vedėjas Robertas Petrauskas, lankydamasis Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Čia jis viešėjo rašytojo amplua, mat skaitytojų „teismui“ atvežė „Barbaro...