Tyrimas atskleidė: lietuviai nepakankamai rūpinasi savo saugumu kelyje

Saugumo kampanijos „Užsisek saugos diržą autobuse“ iniciatorius tarptautinių maršrutų operatorius „Lux Express“ atliko keleivių apklausą. Paaiškėjo, kad tik 71 proc. lietuvių užsisega saugos diržus važiuodami automobiliu, o autobusu – vos 36 proc. respondentų. Rezultatai rodo, kad lietuviai, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, mažiausiai rūpinasi savo saugumu kelyje.

Pagal apklausos duomenis galima spręsti, kad Lietuvos gyventojai nėra tinkamai informuojami apie pagrindines Lietuvos kelių eismo taisykles (KET) ir tai, kaip jie gali užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą kelyje. Net 9 proc. keleivių galvoja, kad saugos diržai autobuse nėra reikalingi, o daugiau nei 5 proc. kaip priežastį, kodėl jie nesegi saugos diržų autobuse, įvardija savo įsitikinimą, jog keleiviams negresia baudos už šios taisyklės pažeidimą.

„Atlikdami apklausą pastebėjome, jog visuomenė arba nėra pakankamai informuojama, arba nepaiso saugumo reikalavimų. Kaip viena iš pagrindinių priežasčių buvo įvardyta tai, kad segėti saugos diržus nėra patogu (49 proc.). Tačiau svarbu pabrėžti, kad autobusuose, kuriuose įrengti saugos diržai, kaip ir automobiliuose, privaloma segtis saugos diržą. Keleiviai, o ne vairuotojas prisiima atsakomybę už šio įstatymo nepaisymą“, – teigia „Lux Express Lietuva“ direktorius Tomas Kaziliūnas.

Apie tai, kad lietuviai dar per mažai rūpinasi savo saugumu, rodo iškalbingi skaičiai. Pagal apklausos rezultatus, važiuojant autobusu diržų niekada nesisega net 16 proc. keleivių. Trečdalis (35 proc.) retai arba niekada diržų neseginčių autobusų keleivių pripažino, kad apie saugos diržų naudojimą net nepagalvoja.

Lietuvių saugaus elgesio kelyje paradoksai

Kelių ir transporto tyrimų instituto saugaus eismo skyriaus viršininkas Mindaugas Katkus įžvelgia paradoksą, kalbėdamas apie lietuvių saugumo kelyje įpročius. „Lyginant su kitomis Europos šalimis, lietuviai yra pirmūnai, kurie dažniausiai segasi saugos diržus priekinėse sėdynėse, tačiau tuo pačiu metu lietuviai yra ir atsilikėliai, kurie nesisega diržų automobilio gale, – sako saugumo ekspertas, kuris tą patį paradoksą pastebi ir autobusuose. – Viena iš hipotezių, kodėl keleiviai nesisega saugos diržų, yra ta, kad automobilių gamintojai net kelis dešimtmečius neįrenginėjo diržų automobilių galinėse sėdynėse. O naujų automobilių gamintojai tam tikra prasme tęsia šią tradiciją ir priekinėse sėdynėse neužsisegus diržo, pasigirsta įspėjamasis signalas, o gale neprisisegus – jokios reakcijos.“

Apie būtinybę keisti blogą įprotį galinėse automobilio sėdynėse arba autobusuose nesisegti saugos diržų, kalba ir „Amplius LT“ vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova.

„Daugybė tyrimų įrodė, kad avarijos metu neprisegtas žmogus gali patirti rimtesnius sužalojimus ir savo kūnu sužaloti kitus keleivius. Tik mes visada esame įsitikinę, kad taip gali nutikti kitiems, bet ne mums ir dėl to šį kartą galima nesisegti saugos diržų. Saugos diržo užsegimas užima vos kelias sekundes, bet jo nenaudojimas gali brangiai kainuoti“, – sako vairavimo instruktorė.

Apie tyrimą:

Spalio mėnesį buvo atlikta „Lux Express“ keleivių apklausa Rytų Europos valstybėse, kurios metu apklausta beveik keturi su puse tūkstančio keleivių.

Apklausos metu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Rusijoje buvo pastebėta, jog lietuviai mažiausiai rūpinasi savo saugumu. Apžvelgus atsakymus matyti, kad tik 37 proc. autobusu keliaujančių lietuvių visada segasi saugos diržus. Palyginimui, Latvijoje autobusuose saugos diržus nuolat segi 49 proc. keleivių, Rusijoje – 50 proc., o Estijoje – 53 proc. respondentų.

Taigi, Lietuvos autobusų keleiviams labiausiai reikia pasitempti formuojant saugumo įpročius. O važiuodami automobiliu, mažiausiai saugos diržais naudojasi Rusijos keleiviai – 61 proc. Lietuvoje šis skaičius siekia 71 proc., Latvijoje visuomet saugos diržus segi 74 proc., o Estijoje – net 89 proc. keleivių.

zenpr.lt
saugosdiržai autobusas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Rekomendacijų nėra
Autorizuokitės ,
kad įvertinti ir rekomenduoti

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Kultūra
Putinų gimnazijoje sausio 24 d. buvo atidaryta alytiškiams pažįstamo ir mielo fotografo Fausto Augustino paroda „Vieciniai“. Tai ne pirma jo paroda šioje gimnazijoje. Dar 2017 m. buvo pristatyta paroda „Gimtadienis“. Parodos „Vieciniai“ nuotraukos yra neredaguotos.  Visus asmenis, esančius fotografijose, galerijos autorius pažįsta asmeniškai. Kaip pats sakė, „tai žmonės, kuriuos visi puikiai pažįstam, bet jie lieka už kadro, girdim tik jų švelnią melodiją...
Stalo teniso čempionatas
Sausio 25 d. sporto rūmuose vyko atviras Alytaus miesto stalo teniso čempionatas. Jame dalyvavo Varėnos, Lazdijų raj., Druskininkų ir Alytaus miestų sportininkai. Varžybose varžėsi 28 vyrai ir 8 moterys. Moterų grupėje varžėsi tik moksleivės.Moterų grupėje čempionėmis tapo alytiškės: I vietą laimėjo Karina Ivanauskaitė, II vietą – Emilija Draugelytė. III vietą pelnė Gabija Ūsaitė ir Skaistė Varnagirytė (Lazdijai). Moterų dvejetų gr. I vietą iškovojo E. Dra...
Lietuvoje
Transporto kompetencijų agentūrai (TKA) nustačius kriterijus, padėsiančius objektyviai įvertinti lentelių su žalia rodykle prie raudono šviesoforo signalo poveikį eismo saugos ir transporto pralaidumo požiūriu, savivaldybės jau gali kreiptis į Transporto kompetencijų agentūrą (TKA) dėl sankryžų, kuriose norima grąžinti lenteles, vertinimo. Sankryžų įvertinimas bus atliekamas skubos tvarka. „Savivaldybės, įvertinusios atitinkamos sankryžos eismo saugos situ...
ŽALIASIS LANKAS
Savaitgalį Ventspilyje (Latvija) surengtame atvirajame Baltijos uždarų patalpų šaudymo iš lanko čempionate Alytaus „Žaliojo lanko“ klubo atstovai iškovojo keturis medalius. Geriausiai individualiose varžybose sekėsi Ingai Timinskienei, kuri moterų olimpinių lankų varžybose iškovojo bronzos medalį. Ketvirtąją vietą kvalifikacijoje užėmusi sportininkė aštuntfinalyje 6:2 nugalėjo latvę Eviją Siksną, ketvirtfinalyje 6:0 pranoko kitą latvę Ligą Iloną Denisenoką...
ŠAUDYMAS
Sausio 16 – 19 d. Vilniuje vyko tarptautinės šaudymo sporto varžybos „Polonia 2020″. Šiemet jose dalyvavo virš 260 šaulių iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos. Varžybos vyko pagal amžiaus grupes, o galutiniame finaliniame šaudyme dalyvavo 20 aukščiausius rezultatus pasiekusių sportininkų. Šautuvo rungtyje į finalinį dvidešimtuką papuolė net penki alytiškiai: Kęstutis Petniūnas, Rokas Petkevičius, Martyna Džapbarova...
Laisvalaikis
Nors vis dar esame apgaubti kalendorinės žiemos, pats laikas pasvajoti ir pasiplanuoti šiltojo sezono veiklas. Lietuvos oro uostai savo laiką rekomenduoja skirti kelionėms bei kviečia išbandyti naujas kryptis jau nuo šių metų kovo pabaigos. Skrydžių žemėlapyje daug ilgai lauktų naujienų – kelionės į Kroatiją, Šveicariją, Armėniją bei kitus dėmesio vertus turizmo taškus. Nuo pavasario iš Vilniaus oro uosto - dar platesnis skrydžių pasirinkimas Šiemet iš Vil...
Įvykiai
„Wizz Air“, greičiausiai auganti ir aplinkai draugiškiausia aviakompanija Europoje* ir didžiausia žemų sąnaudų oro linijų bendrovė Centrinėje bei Rytų Europoje, praneša, kad pradės skrydžius iš Vilniaus į Sankt Peterburgą Rusijoje. Nuo šių metų birželio 3 d. skrydžiai bus vykdomi du kartus per savaitę – trečiadienį ir sekmadienį. Vietas šiam skrydžiui galima rezervuoti jau dabar bendrovės interneto svetainėje arba naudojantis „Wizz Air“ mobiliąja programėl...
išsimaudė gaiviame žiemos vandenyje
Šeštadienio-sekmadienio naktį visoje šalyje buvo galima stebėti būrius žmonių, besipliuškenančių atviruose vandens telkiniuose. Tas pat ir Dzūkijos sostinėje. Per pusšimtis alytiškių ir miesto svečių, atsiliepę į sveikuolių kvietimą, vidurnaktį rinkosi prie mažojo Dailidės ežerėlio, kur draugiškai padarė apšilimą, padėkojo Visatai už dovanas ir puikiai nusiteikę išsimaudė gaiviame vandenyje. Po maudynių niekas neskubėjo skirstytis – vaišinosi arbata, dalij...
Įdomu!
Ocelotas yra nedidelio dydžio laukinė katė, kurią kai kurie žmonės laiko ir namuose. Ji turi didelę galvą, visoje galvoje yra juodos juostelės, užapvalintos ausys ir didelė rožinė nosis, kuri atrodo labai mielai. Ši katė turi skirtingą kailį ir spalvą, kuri priklauso nuo to, kur ji gyvena. Gyvūnai, gyvenantys miške, turi auksinę spalvą. O tie, kurie gyvena krūmuose, yra pilki. Tačiau visi Ocelotai turi vieną juos vienijantį požymį - dėmeles ant kūno, panaš...