Pokalbis su fotografu Matu apie didžiausią jo įkvėpimą - keliones

Matas Astrauskas yra jaunas fotografas, turintis savo studiją, kurioje užsiima ne tik fotografija, bet ir grafinio dizaino darbais. Daug laiko jis skiria kelionėms, o keliaudamas, įgudusio žvilgsnio pagalba, fotografuoja savo įspūdžius. Nuotraukose dažniausiai užfiksuoti žmonės, kalnai, upės ir slėniai. Trumpam pašnekesiui susitikome jo studijoje.

- Matai, kiek metų jau fotografuoji, kaip visa tai prasidėjo? Iki ko tave atvedė fotografija?

- Fotografuoju nuo dešimtos klasės, bet visą tą laiką tai dariau mėgėjiškai, o pastarieji du metai buvo patys rimčiausi. Iki tol studijavau fotografiją ir laisvai žiūrėjau į gyvenimą, ko gero todėl, nes turėjau mažai informacijos, kuri man būtų leidusi įsivaizduoti, ką įdomaus galiu veikti. Iškart po studijų pradėjau tranzuoti ir praleidau du metus keliaudamas. Nebuvau susikaupęs darbams, o tiesiog mėgavausi gyvenimu, ieškojau, ką būtų galima įdomaus nuveikti. Paskui išvažiavau į vieną kelionę po Europą galvodamas, jog jeigu pakeliui rasiu galimybę įsidarbinti, tuomet ten ir pasiliksiu. Taigi, darbo neradau, po mėnesio kelionių sugalvojau grįžti, tuomet pradėjau bendrauti su savo panele, o ji jau turėjo fotografijos studiją. Ji mane įkvėpė ir parodė dar didesnes galimybes, ką galima veikti. Mes kartu pradėjome fotografuoti. Taip ir judam iki dabar.

Vienu metu buvo toks lūžis, kai buvom pavargę, tuometiniai mūsų darbai mūsų pradėjo nebeįkvėpti, todėl išvažiavome į Barseloną porai savaičių. Ten vėl suradom įkvėpimą ir grįžom į normalų gyvenimą. Grįžus mums ir vėl kažko trūko, tačiau tada pasitaikė geras šansas keturiese pakeliauti po Meksiką ir Jungtines Valstijas. Porą mėnesių dirbom, kiek galėjom, taupėme ir galiausiai išvažiavom visai vasarai... Ta kelionė buvo atitrūkimas nuo paprasto gyvenimo. Tai buvo gyvenimas tik su kamera, visa atmosfera buvo kitokia. Tik mintys, bendravimas, tereikėjo važiuoti ir dairytis aplink. Kelionės aplinka greitai keitėsi, vieną dieną matydavome dykumą, kitą dieną - lygumas, trečią kalnus ar miestus... Buvo daug laiko pamąstymams. Ta kelionė dar labiau mus įkvėpė ir grįžę pradėjome rimčiau suktis, atidarėme studiją ir iki dabar joje dirbame, investuojame į save, savo darbus, kūrybą.

- Kokios nuotraukos visuomenėje šiuo metu yra labiausiai vertinamos ir kodėl?

- Labiausiai vertinami yra unikalus, įdomūs, pavykę projektai, kurie orientuojasi į everyday news - įtai, kas nauja, ko dar nėra. Tai visada buvo aktualu.

Kalbant apie pačias keliones, pakeliavęs tu pamatai, kad vieni dalykai yra įdomus vienur, o kiti - kitur. Iki šiol seku tam tikrus puslapius, žiūrėdamas man įdomios tematikos nuotraukas, ir stengiuosi nebužsibūti ties viena vieta. Mano pagrindinė tematika, kuria užsiimu, yra kelionės, taip pat domiuosi tais, kurie rodo įdomų, laisvą ir nelabai įpareigojantį savo gyvenimo stilių. Kelionės ir suformavo šį požiūrį.

- Į gyvenimą žiūri pro objektyvo skylutę ar moki atsiriboti nuo šio darbo/pomėgio?

- Jeigu aš veikių kažką įdomaus, ar aš esu, kur vyksta kažkas įdomaus, man yra būtina tai nufotografuoti. Seniau fotografuodavau koncertus, todėl, kai vėliau į juos eidavau pasiklausyti muzikos, visada stebėdavau apšvietimą, galvodavau, kaip atrodytų nuotrauka. Kelionėse irgi panašiai būdavo, visada kabindavausi ant kaklo fotoaparatą tikėdamasis padaryti nuotraukų, kažką iš jų sukurti, parodyti jas žmonėms.

- Kokius objektus fotografuojant reikia labai daug specifinio išmanymo?

- Bet kokius. Kiekviena fotografija turi visiškai skirtingų niuansų. Kuo ilgiau fotografuoji vieną dalyką, tuo toje srityje daraisi geresnis, nes žinai visą specifiką. Sakykim, aš negalėčiau būti geras paukščių fotografas, nes aš nesuprantu paukščių. Fotografuojant reikia gerai dirbti ne tik su technika, bet ir su aplinka. Kuo joje ilgiau būsi ir ją geriau pažinsi, tuo geresnis bus rezultatas.

- Ką norėtum fotografuoti labiausiai?

- Man daugiausiai džiaugsmo teikia fotografavimas kelionėse, nes jose sutinku visus objektus, kurie man yra įdomus – žmones su savo istorijomis, kurių daugiau niekada nebepamatysiu, ir pati gamta. Kartais stovėdamas kur nors tarp kalnų ir tiesiog netekęs žado galvoji, ką reiktų nufotografuoti, nes visur tiek daug informacijos... Vienu metu mėgaujiesi ir galvoji, kaip geriau tai nufotografuoti.

- Kokie tavo tikslai?

- Mano tikslai yra dar geriau išmokti dalykus, kuriuos aš darau. Šiuo metu tai yra fotografija ir grafinis dizainas. Mano tikslas šiose srityse dirbti nuotoliniu būdu, būti nepriklausomu darbuotoju, visada turėti galimybę keliauti.

Be fotografavimo dar dirbu grafikos dizaineriu ir šioje srityje uždirbu didesnius pinigus nei iš fotografijos, turiu daugiau pažinčių. Fotografija niekur nepabėgs, ji visada šalia, bet aš žinau, kad paaukojęs tam tikrą laiko dalį darbams, kuriuos dabar dirbu, susitaupysiu pinigų ir tai man atneš kelionių. Mano tikslas nėra visą gyvenimą taupyti, manau, svarbiausia - jaustis laimingu.

Keliaudamas įvertini savo sunkų darbą, kurio reikėjo, kad esamu laiku galėtum mėgautis kelione, gyvenimu, ilsėtis, mąstyti. Sunkus laikas praeina greit, o poilsio dienos būna ilgos, nes niekas nespaudžia.

- Kodėl Vilnius yra gera vieta gyventi?

- Man tai yra namai. Čia yra mano komforto zona. Nenorėčiau ilgai apsistoti Anglijoje ar Olandijoje, kur, galbūt, ir yra mokami didesni pinigai už darbą. Man nesinorėtų penkis mėnesius dirbti kur nors fabrike... Geriau padirbėsiu devynis mėnesius čia, būdamas laimingas kartu su artimais žmonėmis, drauge, draugais. Įdomu stebėti Vilniaus aplinką, ją analizuoti, džiaugtis dėl miesto, džiaugtis geru oru.

NUOTRAUKAS GALITE PERŽIŪRĖTI PASPAUDĘ ANT ŠIOS NUORODOS.

MatasAstrauskas Fotografija KelionėspoJAV KelionėspoMeksiką
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Alytuje europos sportinio ėjimo varžybos
Istorinį Lietuvai lengvosios atletikos renginį vainikavo istorinė sėkmė. 23-ejų lengvaatletė Živilė Vaiciukevičiūtė triumfavo Alytuje vykusiose Europos sportinio ėjimo taurės varžybose, savo rangu prilygstančiomis žemyno čempionatui.  20 km distanciją aistringai žiūrovų palaikoma Viktoro Meškausko auklėtinė įveikė per 1 val. 29 min. 48 sek., pranoko kur kas tituluotesnes konkurentes bei pasidabino auksu.  „Dar sunku patikėti, reikia grįžti namo į kambarį,...
Gamta
Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja: vis labiau šylantys orai budina medieną graužiančius vabzdžius. Ūsuočiai, skaptukai, kinivarpos ir kiti medienos kenkėjai į gyventojų namus, sodybas atkeliauja su namams statyti skirta mediena, malkomis, taip pat mediniais baldais ar meno dirbiniais bei per pravirus langus, duris iš netoliese esančių miškų, parkų, kaimyninių užkrėstų pastatų. Medienos kenkėjai daro žalą ne tik mediniams baldams, menui iš medžio, tačiau...
Alytiškė Vida Laukaitienė
Alytiškei Vida Laukaitienei – 77-eri. Jos rytas prasideda drauge su saulės patekėjimu, mankšta, vaikščiojimu gamtoje 5 km atstumu ir  maudynėmis po atviru dangumi. „Būdama 30-ies jausdavau skausmus stuburo srityje, dažnai užklupdavo reumatinės ligos, kamuodavo įvairūs peršalimai, o dabar visiškai to neliko mano gyvenime,“ – tikino sveikuolė.   Nelaukė, kol praras sveikatą   „Mano mamos sveikata sustreikavo nuo 50 metų, teko ją, sunkiai sergančią, slaugyti....
Sidabrinė linija
Senyvo amžiaus žmonių skaičius mūsų šalyje nuolat auga. Iš daugiau nei pusės milijono Lietuvoje gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių kas trečias yra vienišas. Be abejo, kiekvienas iš mūsų yra pastebėjęs bent vieną tokį senjorą ilgesingu žvilgsniu žvelgiantį pro langą ar nuo ryto iki vakaro sėdintį prie daugiabučio laiptinės. Ar tikrai mūsų visuomenėje nebėra vietos ilgą gyvenimą nugyvenusiam, daugybę prasmingų darbų nudirbusiam ir sukūrusiam žmogui? Ar norma...
išskirtinė Muziejaus nakties programa
Gegužės 18 diena jau čia pat. Daugybė renginių ir didžiulis pasirinkimas, tačiau muziejininkai parengė išskirtinę Muziejaus nakties programą. Lankytojus Anzelmo Matučio memorialiniame muziejuje 17 val. 30 min. pasitiks Jotvingių gimnazijos dramos studija „Taškas" su spektakliu „Vasarvidžio nakties sapnas" pagal V. Šekspyrą. Vėliau šurmulys persikels į Alytaus kraštotyros muziejų, kur muziejininkai parengė daugybę įvairios veiklos skirtingo amžiaus lankytoj...
žemės mokestis didės iki 10 kartų.
Jau keletą metų Alytuje iki birželio 10 d., pagal galiojančias miesto tvarkos taisykles, turi būti nušienauti bendrijoms, privatiems asmenims ir įmonėms priklausantys sklypai. Tačiau jeigu sklypų savininkai nesusitvarkys savo teritorijų, tuomet jiems žemės mokestis didės iki 10 kartų.  Užžėlę plotai ne tik nepuošia miesto, bet taip pat juose sėjasi ir piktžolės, jų sėklos keliauja į gretimus sklypus. Todėl sklypas, kuriame galima rasti statybinių atliekų a...
Karas panašus į sportą
„Karas panašus į sportą. Pasaulio istorijoje yra daug atvejų, kai mažesnės komplektacijos kariuomenė įveikė didesnę. Karas yra menas. Jame galioja tarpusavio nuotaika, patirtis, „chemija“, vadyba ir t. t.“, – teigė sporto komentatorius, TV laidų vedėjas, istorikas, rašytojas, proto kovų organizatorius ir vedėjas Robertas Petrauskas, lankydamasis Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Čia jis viešėjo rašytojo amplua, mat skaitytojų „teismui“ atvežė „Barbaro...
Laisvalaikis
Jei kalbame apie Niujorką, daugelis iš jūsų iškart galvoja apie Laisvės statulą ar Manheteno panoramą, o tie, kurie visada galvoja apie maistą pamato ir kitus dalykus šiame įspūdingame mieste ... Ar norėtumėte pats pasigaminti vieną iš garsiausių desertų: Niujorko sūrio pyragą? Tipiškas amerikietiškos tradicijos desertas, paruoštas su kvapniais sausainių pagrindais ir vynuogių kremu, pagamintu iš grietinėlės sūrio; tai iš tikrųjų yra pagrindinė sudedamoji...
Pasidalinkite, padrąsinkite, pakvieskite!
Gegužės 15 d. 13 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje vyks nemokamos draugystės ir bendravimo telefonu paslaugos vienišiems garbaus amžiaus žmonėms SIDABRINĖ LINIJA pristatymas.   Senyvo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje nuolat auga. Ar žinojote, kad iš daugiau nei pusės milijono Lietuvoje gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių kas trečias yra visiškai vienas, be šeimos ar artimųjų? Ar bent įsivaizduojate, kad ir visai šalia Jūsų yra ne vienas il...